Šengeno erdvė – migrantų rojus

Europos Sąjungos politikų prognozės, jog Šengeno erdvės plėtra atvers duris nelegaliems migrantams, iš dalies pasitvirtino. Į Europą plūsta vis daugiau naujų „turistų”.

Tūkstančiai pabėgėlių ir migrantų pagaliau gali atsikvėpti – jie sulaukė laisvesnės Europos sienų kontrolės. Jiems atsivėrė puiki galimybė įsikurti Europoje ir pradėti naują gyvenimą. Austrija tapo pirmąja Europos valstybe, kurią užliejo naujų migrantų banga. Nuo 2007 metų gruodžio 21-osios Austrijos Traiskircheno pabėgėlių stovykloje neprašytų „svečių” skaičius išaugo nuo 300 iki 770.

Vyro pėdomis

Dar prieš Šengeno erdvės plėtrą čečėnė Elena Gairabeka ir jos penki vaikai kirto Lenkijos sieną, tačiau negalėjo tęsti kelionės tol, kol įsigaliojo naujos taisyklės. Atsivėrus ES sienoms keliautojai be jokių kliūčių pateko į Čekiją, o iš ten nukeliavo į Austriją. E.Gairabeka ryžosi palikti gimtąjį karštą ir iškęsti siaubingą šaltį, kad susitiktų su Lenkijoje gyvenančiais giminaičiais, o vėliau aplankytų mylimą vyrą Muslimą, prieš penkerius metus nelegaliai persikėlusį į Austriją.

„Į Lenkiją galėjome įvažiuoti be vizos. Atvykę pateikėme prašymą suteikti prieglobstį. Kol svarstomas mūsų prašymas, galime likti Lenkijoje. Dabar atsivėrus sienoms galima nesunkiai pasiekti ir Austriją. Dalį kelionės važiavome sunkvežimyje, paskui ėjome. Labai nerimauju, kad mus gali išsiųsti atgal į Lenkiją”, – pasakoja čečėnė.

„Tiesą sakant, mums nerūpi, ar mes gyvensime čia, Lenkijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Svarbiausia, kad po penkerių metų mes vėl būsime šeima. Mano vaikai nori grįžti pas tėtį”, – tęsia migrantė.

Nepatenkinti austrai

Austrijos pasienyje budi beveik 2 tūkst. pareigūnų, tačiau jie apgailestauja negalintys patikrinti visų „svečių” pasų.

Traiskircheno meras Franzas Gartneris piktinasi: „Vyriausybė atšventė Šengeno plėtrą, bet nepasirūpino tuo, kad būtų užtikrintas pasienio saugumas”. Savo ruožtu Austrijos vidaus reikalų ministras Guentheris Platteris įspėja potencialius migrantus: „Jeigu kas nors atvyks į mūsų šalį iš kitos ES šalies, jis neturės teisės į prieglobstį”.

Apie 75 proc. austrų neigiamai vertina Šengeno plėtrą. Panašios nuomonės laikosi ir Vokietijos gyventojai bei policininkai. Jie nerimauja, nes atsivėrus sienoms į Vokietiją ėmė masiškai plūsti migrantai.

Atsirado politikų, pasiryžusių kovoti už tai, kad sienos ir vėl būtų uždaros. Austrų politikas Geraldas Groszas ironiškai pažymi, kad jei nebus imtasi griežtesnių priemonių, Austrija virs „tariamų pabėgėlių ir nusikaltėlių rojumi”.

Išsvajoti vartai į Europą

Europos politikai nesumąstė, kaip apsaugoti kitus migrantų vartus į Europą – Egėjo jūros salas.

Šeši vyrai ir moterys priremti prie sienos. Juos sulaikęs pareigūnas grėsmingai klausia: „Vardas? Pavardė? Amžius?” Šie pirštais parodo amžių – 20 ir 27. „Šalis?” – dar garsiau sušunka policininkas. Jis stengiasi kalbėti angliškai, tačiau sulaikytieji vis tiek apsimeta nieko nesuprantantys. Po kurio laiko penki jų prisipažįsta kilę iš Afganistano, o du – iš Palestinos. Pareigūnas juos visus kažkur nuveda…

Tokios scenos – dažnas reiškinys Graikijai priklausančioje Samos saloje, esančioje prie pat Turkijos. Čia „išsilaipina” migrantai iš Irako, Afganistano, Somalio, Libijos, Libano, Eritrėjos, Palestinos ir Irano. Visi jie džiaugiasi patekę į Europos Sąjungą.

Sunki užduotis

2007 metais Egėjo jūros Samos, Lesbos ir Chios salose „išsilaipino” dvigubai daugiau migrantų nei 2006-aisiais. Tik 2007 metų lapkritį šias salas pasiekė apie 11 tūkst. migrantų, o tą patį mėnesį 2006-aisiais – vos 4 tūkst. atvykėlių.

Graikija nėra pasirengusi susidoroti su tokiu dideliu migrantų srautu. Šalis dar turi tobulinti teisėsaugos sistemą. Europos Komisijos manymu, Graikija nesuteikia tinkamo prieglobsčio pabėgėliams. ES taisyklės reikalauja, kad pirma šalis, į kurią atvyksta migrantas, turi išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį. Tik pernai Egėjo jūros salose pasimetė ar mirė 100 pabėgėlių.

Taigi Graikija susidūrė su išties sunkia užduotimi – apsaugoti ES nuo nelegalių migrantų srauto ir tuo pat metu suteikti deramą prieglobstį pabėgėliams. Nors Graikijos sienų apsauga stiprinama, šalyje iki šiol trūksta kvalifikuotų teisėsaugos pareigūnų.

Graikijos politikai linkę kritikuoti Turkiją, kuri esą nesugeba sustabdyti migrantų antplūdžio. Užtat Samos salos prefektas Emmanuelis Karlas kaltina Europos Sąjungą, kuri esą nesiūlo jokios pagalbos: „Turkija nekontroliuoja savo sienų. ES turi pasikalbėti su Turkija, kad ši geriau valdytų migrantų srautą.”

Deja, kol Šengeno erdvės šalys ginčijasi, nelegalios migracijos mastai Europoje ir toliau sėkmingai didėja. Galima pasiguosti nebent tuo, kad Kanarų salose nelegalių imigrantų skaičius šiek tiek sumažėjo.