Dyzelinas tampa pranašesnis

Neseniai populiaraus 95 markės benzino ir dyzelino kainų skirtumas buvo itin ženklus. Tačiau dabar dyzelino kainos lenkia benzino ir ateityje atsilikti nežada.

Tie, kurie dar neseniai pirko automobilius su dyzeliniais varikliais, siekdami sutaupyti lėšų degalų sąskaita, šiandien jau graužia nagus. Išlošiama bent tiek, kad dyzelinio variklio degalų sąnaudos yra mažesnės nei benzininio.

Tačiau kaip LŽ sakė automobilių specialistai, dyzelinio variklio priežiūra irgi reikalauja daugiau dėmesio bei išlaidų, o žiemos metu automobilių su tokiais varikliais šeimininkai kenčia ir dėl netikėtai paspaudusio šaltuko. Taigi vieni nuostoliai.

Šokas degalinėje.
Šių metų pradžioje visos šalies degalinės nekukliai pakėlė visų degalų kainas padidėjus akcizams. Tie, kurie jau šiemet spėjo peržiūrėti AB „Mažeikių nafta” terminale kritusių kainų duomenis, negalėjo patikėti vis kylančia degalų kaina degalinėse.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, AB „Mažeikių nafta” terminale pirmąją metų savaitę rekordiškai krito visų degalų kainos: A-95 benzino – 20,3 proc., dyzelino – 12,4 procento. Latvijoje ir Estijoje, taip pat kaip ir Lietuvoje, pakilo benzino ir dyzelino kainos. Latvijoje (UAB „Lukoil”) A-95 markės benzino litras kainavo nuo 3,30 iki 3,45 Lt/l, o Estijoje – nuo 3,46 iki 3,51 Lt/l. Dyzelinas Latvijoje kainavo nuo 3,42 iki 3,60 Lt/l, o Estijoje nuo 3,81 iki 3,85 Lt/l. Lietuvoje populiariojo 95 markės benzino kainos įvairiose degalinėse svyruoja nuo 3,45 iki 3,51 Lt/l, o dyzelino nuo 3,55 iki 3,60 Lt/l.

Kaip LŽ sakė Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas, svarbu atkreipti dėmesį, jog tai tikrai suklaidino žmones.

„Iš tikrųjų degalai neatpigo, jie visą laiką brango. Tik dabar skaičiuojama yra kitaip. Anksčiau kaina buvo nurodoma už toną, o dabar už 1000 litrų, esant 15 laipsnių temperatūrai, tai išeina kaip maždaug už 800 kilogramų. Todėl aiškinimas, kad „Mažeikių nafta” rekordiškai atpigino, o degalinės rekordiškai pabrangino degalus – netiesa”, – patikslino M.Palijanskas.

Dėl paklausos pakilo kainos

Anot Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidento M.Palijansko, jau prieš trejus metus buvo galima stebėti tendencijas, kad dyzelino kainos pradėjo siekti benzino kainas.

„Jau tada pasirodė prognozių, kad dyzelino kaina augs ir šis produktas bus brangesnis už benziną. Visi žiūrėjo į paklausos santykį ir augantį vartotojų skaičių. Jau tada buvo kalbama, kad tai natūralu, augs vartojimo mastai ir tie, kurie perka automobilius su dyzeliniais varikliais, siekdami taupyti, daro klaidą”, – sakė M.Palijanskas.

Anot jo, dyzelino vartotojai, tarp kurių yra ir visas sunkusis transportas, iškėlė šio produkto paklausą ir kainas. Paklaustas, ar tai nėra rinkos žaidimai, esant paklausai, pakelti kainą ir siekti didesnio pelno, pašnekovas LŽ atsakė, kad tai pasaulinių rinkų reguliuojamos kainos.

UAB „Lukoil Baltija” atstovaujantis Dalius Drevinskas LŽ sakė: logiška manyti, kad jei dyzelinas yra paprasčiau pagaminamas, tai turi būti ir pigesnis. Tačiau, ant jo, logiška manyti ir tai, kad jeigu pasaulinėje rinkoje kaina yra suvienodėjusi, tai taip pat atsiliepia ir Lietuvoje. „Didelė paklausa ir mažesnė pasiūla lemia didesnę kainą. Tai galima įvardyti kaip pagrindinę dyzelino kainų augimo priežastį. Įtakos pasaulinėms kainoms turi žiemos sezonas ir padidėjusi dyzelino paklausa, nes jis naudojamas ir šildymui. Kadangi dyzelino paklausa didėja, populiarėja dyzelinu varomi automobiliai, tikėtina, kad tokia kainų tendencijas išliks ir ateityje”, – sakė D. Drevinskas.

Gamintojai turi argumentų

LŽ domėjosi, kaip naftininkai galėtų paaiškinti tai, kai lyg ir paprasčiau už benziną pagaminamas dyzelinas yra keliais centais brangesnis. AB „Mažeikių nafta” atstovas spaudai Jacekas Janas Komaras sakė, jog dyzelinas pigiau buvo gaminamas praeityje.

„Dabar Europos Sąjungos reikalavimai del dyzelino švarumo ir ekologiškumo yra labai griežti. Naftai išvalyti reikia daug daugiau sąnaudų ir pastangų, tad technologiškai jau nėra lengviau pagaminti dyzeliną”, – sakė J.J.Komaras.

Kitas dalykas, pasak jo, kad pasaulyje gaminami vis ekologiškesni varikliai ir pasiekta ta riba, kai benzino mažiau naudoti jau nebeįmanoma. „O įpurškiamo į variklį dyzelino kiekį dar galima mažinti ir geriau sudeginti, kad nelikt į aplinką išmetamų kenksmingų dalelių”, – kalbėjo jis.

Kita priežastis, lėmusi dyzelino kainų augimą, ES reikalavimas krosnyse deginti ne blogesnį kurą nei dyzelinas. Atrodo, natūralu, kad esant paklausai galima padidinti dyzelino gamybos apimtį ir šitaip šiek tiek sumažinti kainas. Tačiau „Mažeikių naftos” atstovas J.J.Komaras LŽ sakė, kad Lietuvoje vis dar galima daugiau parduoti benzino. „Negalime sau tiek leisti, kad pagamintume daugiau dyzelino nei reikia”, – sakė jis.