Ketverius metus brandintas Žmonių palaikų laidojimo įstatymas, regis, turėjo sudėti visus taškus ant „i”, tačiau praktiškai su šio įstatymo įgyvendinimu susiduriantys specialistai sako, kad jį jau dabar reikėtų kurti iš naujo.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas pagaliau priėmė Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, kuris reglamentuoja laidojimo sąlygas ir tvarką. Įstatyme įtvirtinti ir iki šiol Lietuvoje nereglamentuoti žmogaus palaikų tvarkymo būdai – kremavimas ir balzamavimas.
Kaip teigia įstatymas, balzamavimas – tai mirusio žmogaus kūno specialus paruošimas (žmogaus audinių cheminis fiksavimas ir konservavimas) turint tikslą išsaugoti jį ilgiau nei vieną savaitę, o kremavimas – žmogaus palaikų sudeginimas krematoriumo krosnyje.
Iki šiol lietuviai deginti artimųjų palaikų važiuodavo į Rygą, tad tik priėmę įstatymą kai kurie Seimo nariai džiūgavo, esą dabar ne tik bus taupoma Lietuvos žemė, bet ir nebebus duodama uždirbti kaimynams.
Tačiau galimybės deginti palaikus Lietuvoje dar teks ilgokai palaukti.
Nelaukiama kaimynystė
„Gal atsiras krematoriumai, nežinia, kaip čia bus. Gal Vyriausybė, verslininkai tarsis dėl jo statybos? Iš pradžių atitinkamos institucijos turi jam tinkamą vietą surasti, žinoma, paskui dar bus gyventojų pasipriešinimas, nes šalia krematoriumo juk niekas nenorės gyventi. Dabar daug kur privačios žemės, tai gal ją nupirks?” – nieko konkretaus negalėjo pasakyti viena iš įstatymo autorių konservatorė Vida Marija Čigriejienė.
Politikė prognozavo, kad verslininkų susidomėjimas galimomis krematoriumo statybomis vis dėlto atsiras, nes neva kol nebuvo įstatymo, ir domėjimasis tebuvęs labiau teorinis.
Pelenų barstymo nesukontroliuos
Kai kuriems gyventojams nerimą kelia ir įstatyme numatytas pelenų barstymas. Jie nepageidauja, kad pelenai būtų barstomi kur papuola, o uostamiesčio gyventojai nerimauja, kad norinčiųjų pelenus išbarstyti prie jūros gerokai padaugės.
V. M. Čigriejienė akcentavo, kad pelenų barstymas įstatyme reglamentuotas – tai daryti bus galima tik naujose kapinių teritorijose tam specialiai skirtose vietose – barstymo laukuose ar kitur. Tačiau pati seimo narė pripažino, kad sukontroliuoti, jog pelenai nebūtų barstomi kur panorėjus, sudėtinga ir beveik neįmanoma.
„Jūroje gal barstė ir barstys pelenus. O kaip tu juos sukontroliuosi? Nors įstatyme parašyta: „Barstymo lauke ir kitur”, – sakė Seimo narė, apeliuodama į žmonių sąmoningumą.
Kunigų konfederacijos atstovams buvo užkliuvę ir įstatymo projekte numatyta galimybė urną su mirusiojo pelenais laikyti namuose. Dvasininkai tai komentavo kaip ne pagarbą mirusiajam. Taip įstatyme atsirado nuoroda, kad urną namie galima laikyti tik laikinai.
Parlamentarės manymu, tokia galimybe galės pasinaudoti užsienyje dirbantys lietuviai. Pavyzdžiui, mirus artimam žmogui, urna su pelenais galės būti palaidota ir po trijų mėnesių, grįžus artimiesiems iš užsienio.
Kaip Leninas…
Dar daugiau klausimų lietuviams kelia įstatyme reglamentuotas balzamavimas.
Nors Seimo narė teigia, jo balzamuoti mirusiųjų kūnus ateityje galės tik specialius mokslus baigę profesionalai, ritualines paslaugas teikiančių įmonių atstovai tikina, kad kai kurie jų užsienio specialistų apmokyti darbuotojai tai gali daryti jau dabar.
„Balzamavimas – specialus „įėjimas” į kraujagysles, kraujo išleidimas ir cheminių medžiagų įleidimas, tik oda nenukenčia. Jei norėsit, kad jus mėnesį palaikytų kaip Leniną, galėsit prašyti balzamuoti”, – aiškino V. M. Čigriejienė.
Seimo narė sakė, kad šiuo metu balzamuoti galėtų tik Kauno anatomijos institutas, turintis visą reikimą įrangą. Tiesa, tam dar turi būti skirtos specialios patalpos. Kur kūnas turėtų būti laikomas po to, dar tik nuspręs poįstatyminiai aktai.
„Juk ne balzamuos kūno laidojimo biuruose ant kušetės – neturės tam sąlygų, nes turi būti specialios laboratorijos. Nebus dabar dar tų balzamavimų”, – viena iš projekto autorių nesutiko, kad tuo galėtų užsiimtų ir ritualines paslaugas teikiančios įmonės.
„Įstatymą jau reikia taisyti”
Gintautas GYLYS, Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas
Šiomis dienomis sulaukiu labai daug skambučių dėl šio įstatymo. Kolegos teiraujasi, kam reikėjo šių patyčių. Praktikams šis įstatymas kelia ir nuostabą, ir nerimą, o kai kuriose vietose – net juoką.
Grupė žmonių priėmė šį įstatymą, kuris buvo reikalingas kitai grupei žmonių. Plačiau juo naudotis neįmanoma. Šis įstatymas nesprendžia jokių problemų: piktnaudžiavimo ritualinėmis paslaugomis, klientų apgaudinėjimo, nepagerino ir laidojimo paslaugų kokybės, nes dabar tuo gali užsiimti kas nori.
Mes gauname daug skundų dėl to, kokios būklės mirusieji parvežami iš užsienio. Ką šis įstatymas keičia? Nieko. Kas šiandien įstatyme reglamentuojama kaip balzamavimas, labiau tėra tam tikrų žmonių fantazijos vaisius nei įgyvendinama realybė. Gal įstatymas sugalvotas tam, kad būtų galima padaryti naują verslą? Kai kuriose vietose apie balzamavimą net nusišnekėta. Seimo nariai jį priėmė net neįsigilinę.
Įstatymas taip pat nepastatys krematoriumo. Ir anksčiau jo niekas nedraudė statyti, tačiau norinčiųjų tai daryti neatsirado. Negirdėjau, kad ir dabar kas nors keistųsi.
Vienintelis teigiamas dalykas, – kad pagaliau pradėjome kalbėti apie tai, apie ką buvome įpratę tylėti.