Pensijas kaupiantiems gyventojams nepatariama bėgioti iš fondo į fondą vos tik susvyravus nuotaikoms akcijų rinkose
Antros pakopos pensijų fondai per 2007-uosius beveik nieko neuždirbo: santaupų prieaugį sunaikino JAV prasidėjęs finansų rinkų nuosmukis.
Veikiausiai ne vienas antros pakopos pensijų fondų dalyvis nusimins šių metų pradžioje gavęs fondo veiklos ataskaitą – atskaičius mokesčius ir įvertinus infliaciją investicijų augimas bus minimalus, o gal ir neigiamas.
Rezultatai nedžiugina
Jei 2006 m. kai kurie pensijų fondai galėjo pasigirti net kelias dešimtis procentų siekiančiu prieaugiu, tai 2007-ųjų rezultatai nykoki: augimas svyravo nuo 0,0002 proc. iki kiek daugiau nei 10 proc., o trijų pensijų fondų vienetai per praėjusius metus neteko 0,0022–2,78 proc. savo vertės.
Vertybinių popierių komisija (VPK) aiškina, kad pagrindinė priežastis, lėmusi menką uždarbį – pernai akcijų rinkose siautusios korekcijos. VPK įvertino, kokią įtaką akcijų rinkų korekcijos turi Lietuvos valdymo bendrovėms priklausančių pensijų fondų rezultatams. Kuo fondas rizikingesnis, t.y. kuo didesnę sukaupto turto dalį investuoja akcijų rinkose, tuo didesnę įtaką jo rezultatams turi pokyčiai akcijų rinkose.
Smūgiuoja krizės
Komisijos teigimu, lietuviški pensijų fondai nuo savo veiklos pradžios 2004-aisiais smarkiai nukentėjo tris kartus: 2006-ųjų gegužę, užsitęsus vertybinių popierių rinkos nuosmukiui, 2007 m. kovą, kai rinkas sukrėtė Kinijoje prasidėjusi korekcija, ir pernai rugpjūtį bei lapkritį finansų rinkoms smogusi JAV rizikingų būsto paskolų krizė.
Tačiau, pasak komisijos, praėjusių metų korekcija akcijų rinkose padarė mažiau žalos pensijų fondų vieneto vertei, nei vykusioji 2006 m. gegužę ir birželį. Tarkime, akcijų fondų vieneto vertė dėl JAV prasidėjusios korekcijos vidutiniškai krito kiek daugiau nei 8 proc., o 2006 m. nuosmukis vidutiniškai siekė 14 proc.
Nukenčia akcijų fondai
Tyrimo duomenimis, vykstant korekcijoms akcijų rinkose Lietuvos akcijų pensijų fondų vieneto vertė vidutiniškai smuko 6,6–14 proc., vidutinės akcijų dalies fondų vertė krito iki 6,4 proc., mažos akcijų dalies fondų vienetų vertė sumažėjo nedaug – iki 4 proc. Konservatyvaus investavimo pensijų fondai, kurie neinvestuoja į akcijas, net ir vykstant krizėms sugeba pasiekti teigiamą investicijų grąžą.
Pavienių pensijų fondų rezultatai skyrėsi ir nuosmukiai galėjo būti didesni ar mažesni, pavyzdžiui, akcijų fondas „Sampo 100” 2006-ųjų birželį ir liepą smuko daugiau nei 20 proc., „Finastos” valdomas „Aktyvaus investavimo” – apie 17 proc.
Pelną didina laikas
Nors dėl kainų korekcijų pasaulio rinkose labiausiai nukenčia pensijų fondai, investuojantys į akcijas, per ilgą laikotarpį jie vis tiek uždirba daugiausia. Pernai ryškesnės akcijų kainų korekcijos, turėjusios įtakos pensijų fondų rezultatams, buvo net trys: kovą, rugpjūtį ir lapkritį, tačiau akcijų fondų pelningumas svyravo nuo 6,23 iki 10,05 proc. ir buvo didesnis nei mažesnės rizikos fondų.
Mažiausiai pernai, kaip ir užpernai, augo konservatyvaus investavimo fondai, jų pelningumas 2007-aisiais siekė nuo 0,0002 iki 2,9 proc.
Fondų rezultatai kiek pagerėjo gruodį, tačiau metiniai rezultatai nėra tokie įspūdingi kaip 2006 m.
Šie metai taip pat nežada nieko gero, mat akcijų rinkose laukiama permainingų nuotaikų dėl pasaulinės ekonomikos lėtėjimo grėsmės.
Pataria nesiblaškyti
2007-aisiais beveik pusė pensijų fondų dalyvių jau galėjo keisti pensijų fondus ir jų valdytojus. Kaip informavo VPK, būtent iš konservatyvių į didesnės rizikos fondus „migravo” daugiausiai dalyvių. Tačiau komisija įspėja, kad renkantis pensijų fondą būtina įvertinti jo rizikingumą ir savo amžių.
„Svarbiausias aspektas yra dalyvio amžius: kuo žmogus vyresnis, tuo mažesnė akcijų dalis turėtų būti pasirinktame pensijų fondo turte”, – sakė VPK pirmininkė Vilija Nausėdaitė.
Asmenims iki 40 metų rekomenduojama rinktis akcijų arba vidutinės akcijų dalies fondus. Tiems, kam iki pensijos liko 7 metai arba mažiau, rekomenduojama pensiją kaupti mažos akcijų dalies arba konservatyviame pensijų fonde. Tokie fondai veikia kaip apsauga per daugelį metų sukauptoms lėšoms, nes netgi vykstant korekcijoms jų pelningumas auga.
Komisijos specialistai nepataria bėgioti iš fondo į fondą kaskart susvyravus nuotaikoms akcijų rinkose. Pensijų fondai yra ilgalaikė investavimo priemonė, todėl jei rezultatai suprastėja vienais metais, jie gali pagerėti kitais. Keisti fondą patariama tokiais atvejais, kai netenkina mokesčiai ar fondas dirba nuostolingai.