Ekonomikos stabilumo laukia išbandymas

Prognozės: šiemet infliacija greičiausiai perkops 10 proc. ribą, atlyginimai kils 11 proc., nekilnojamasis turtas pigs 10–20 proc.

Šiuos vos prasidėjusius metus ekonomikos ekspertai jau vadina klestėjimo era. Niekas neabejoja, kad gerokai pabrangusios gamtinės dujos, kylančios šildymo kainos, padidėję kuro, alkoholio, o vėliau ir cigarečių akcizai suteiks dar didesnį pagreitį kylančioms kainoms.

Viliamasi, kad padidėjusios sąskaitos už šildymą sumažins gyventojų apetitą kuo daugiau pirkti, ypač skolon. Tačiau papildomą postūmį vartojimui suteiks dovanos iš biudžeto: sumažėjęs gyventojų pajamų mokestis, padidintos viešojo sektoriaus darbuotojų algos, pensijos ir kitos socialinės išmokos.

Pats liūdniausias scenarijus Lietuvos ekonomikai šiemet dar neprognozuojamas. „Kietojo nusileidimo“, kuriuo dar pernai mūsų šalį gąsdino ne vienas užsienio ekspertas, artimiausiuose Lietuvos planuose nėra. Bet pastarųjų metų ekonomikos kilimo rekordus taip pat teks nurašyti praeities nuopelnams.

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vykdomasis direktorius:

– Sunku prognozuoti, kokie bus šie metai. Nežinia, ar pasitvirtins ekonomikos ekspertų prognozės, kad pasiekėme aukščiausią ekonomikos plėtros tašką. Neaišku, kokios bus žaliavų kainos, jau nekalbant apie mėsos, pieno produktų kainas. Tai tiesiogiai susiję su perkamąja vartotojų galia. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad tos verslo sritys, kur sukoncentruota didelė rinkos dalis, toliau klestės. Tai pieno, mėsos pramonė, energetikos ir statybos sektoriai. Tačiau apdirbamoji pramonė, baldų, mašinų, elektronikos įmonės gyvens sunkiau. Situacija gali būti geresnė, jei į rinką ateis naujų žaidėjų, pirmiausia pardavimo, tiekimo srityje.

Esu įsitikinęs, kad tikrai laukia ūkio sulėtėjimas, bet nemanau, kad sulauksime „kieto nusileidimo“. Nei gyventojai, nei įmonės nėra tiek daug įsiskolinę, kad sulauktume tokio liūdno scenarijaus. Tačiau artimiausią dešimtmetį neturėsime tokio ekonomikos kilimo, koks buvo pernai.

Svarbiausiu klausimu šiemet išliks energetika. Iš trigalvio slibino gimusį liūtuką reikės dar ilgai auginti ir penėti. Be to, reikės pasistengti, kad tas liūtukas netaptų dideliu plėšrūnu.

Kitas dalykas – eksportas. Su tuo labai susijusi Investicijų skatinimo programa. Apie ją nebuvo pakankamai diskutuota su socialiniais partneriais, todėl gali strigti Seime dėl darbo rinkos lankstumo priemonių. Seimas prieš rinkimus nenorės pyktis su profsąjungomis. Neliberalizavus darbo rinkos net neverta tikėtis užsienio investicijų, kurios ką nors naujo atneštų į mūsų ūkį.

Arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas:

– Šie metai lengvesni nebus, nes brangsta energetikos ištekliai. Silpniausios įmonės, visas provincijos verslas, pritraukiantis nedidelius klientų srautus, patirs sunkumų dėl minimalios algos didinimo. Bėda ta, kad Vyriausybė, keldama minimalią algą, nekeičia neapmokestinamosios dalies. Tai reiškia, kad įmonėms didėja mokesčių našta. Smulkiojo verslo atstovai tokius pokyčius pajus skaudžiausiai.

2007 m. apskritai nepavyko priimti įstatymų, lengvinančių smulkiųjų verslininkų gyvenimą. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas tuščias kaip rėtis, mūsų reikalais besirūpinančio departamento prie Vyriausybės ar Ūkio ministerijos taip pat neiškovojome. Skyriaus pervadinimas departamentu nekeičiant funkcijų ir įgaliojimų realiai nieko nepakeis. Žodžiu, kad ir kurią sritį paimtume, pagalba smulkiam ir vidutiniam verslui tėra imituojama.

Manau, pirmiausia reikėtų pakeisti strategus, kurie koordinuoja smulkų ir vidutinį verslą, bet nežinau, kaip tai reikėtų daryti, nes juos gina stambusis kapitalas. Šis įsitikinęs: jei leis pagerinti sąlygas mums, kurioje nors srityje pablogės jų pačių padėtis. Rinkoje nuolat vyksta grumtynės, neišvengsime jų ir šiemet.

Violeta Klyvienė, „Sampo“ banko analitikė:

– Stabilesnės aplinkos verslui 2008 m. sunku tikėtis. Metų pradžioje brangstant energetikos ištekliams ir padidėjus akcizams infliacija gali pasiekti rekordines aukštumas. Esame įsipareigoję Europos Sąjungai padidinti akcizus alkoholiui ir tabakui, o šios grupės sudaro nemenką vartojimo kainų svorį. Pirmąjį pusmetį infliacija gali šoktelėti iki 10–11 proc.

Kitąmet daugelis analitikų prognozuoja ekonomikos augimo lėtėjimą, nors, manau, jis nebus labai žymus. Nemažą impulsą ūkio augimui vis dar duos ekspansinė fiskalinė politika ir ES parama, bet tos lėšos bus nukreiptos į ilgalaikes investicijas, kurios garantuos pajamas ateityje.

Papildomą stimulą didėti vidaus paklausai ir vartojimui duos dovanos iš biudžeto – sumažėjęs gyventojų pajamų mokestis, pakeltos viešojo sektoriaus darbuotojų algos, pensijos ir kitos socialinės išmokos. Šie sprendimai leis išlaikyti spartų gyventojų pajamų didėjimą, nors uždarbis nebedidės taip sparčiai kaip pernai.

Galima prognozuoti, kad 2008-aisiais sulėtės statybų ir nekilnojamojo turto sektorių plėtra. Aš tai vertinčiau teigiamai – taip sumažės įtampa darbo rinkoje ir ap-skritai visoje ekonomikoje. Visa tai gali būti postūmis persiskirstyti darbo jėgai.

Statybų sektoriaus bumas iš mūsų ekonomikos atėmė labai daug išteklių, tad mažesnės apsukos palengvintų bendrą situaciją. Gali padidėti nedarbo lygis, bet žvelgiant iš makroekonominio stabilumo pusės tokie pokyčiai teigiamai paveiks ekonominį klimatą.

Šiemet išliks aktualūs tie patys klausimai – stabilumo, ekonomikos perkaitimo. Norisi tikėtis, kad bus skiriama daugiau dėmesio fiskalinei politikai. Būtina atkreipti dėmesį į mokesčių sistemą, nes šiandien ji nėra subalansuota. Vienos verslo sritys moka didesnius mokesčius, kitos – mažesnius. Sukurta daug prielaidų piktnaudžiauti sistemos spragomis.

Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė:

– Labai svarbu, kad būtų priimti investicijoms palankūs sprendimai, nes Lietuva labai smarkiai atsilieka nuo pagrindinių savo konkurenčių. Taigi pirmiausia reikia patvirtinti Investicijų skatinimo programą ir ją vykdyti.

Manau, šiemet laukia rimti iššūkiai darbo rinkoje. Būtina liberalizuoti darbo santykius, nes dabar reguliavimas toks konservatyvus ir atsilikęs, kad, remiantis įvairiomis konkurencingumo vertinimo studijomis pagal šį rodiklį velkamės gale tarp atsilikusių valstybių.

Lietuvoje per daug reikalaujama iš darbdavio, apstu beprasmiškų dalykų, labai sunku atsivežti aukštos kvalifikacijos specialistų. Jei jie ne iš ES šalių, reikia nueiti kryžiaus kelius, kad Lietuvoje įdarbinti specialistai galėtų čia atsivežti savo šeimas. Jei nieko nedarysime, vieną dieną taps labai liūdna.

Ateinančiais metais reikia ambicingai imtis švietimo reformos. Jei specialistų parengimo lygis išliks toks pat, dar labiau prarasime konkurencingumą.

Be to, manome, kad Trišalė taryba atgyveno ir nebeatitinka laiko dvasios. Kelsime klausimą, kad „Investors’ Forum“ nariai – užsienio kapitalo bendrovių darbdaviai bei kitos darbdavių organizacijos, kaip Tarptautiniai prekybos rūmai, prekybos pramonės ir amatų rūmai, o gal ir žinių ekonomikos atstovai – taip pat galėtų aktyviai dalyvauti socialiniame dialoge.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.