Slovėnija, pirmoji iš Jugoslavijos 1991 metais pasitraukusi valstybė, sausio 1-ąją perėmė vadovavimą Europos Sąjungai (ES) ir vaidins vadovaujamą vaidmenį galbūt paskutiniame senosios Balkanų federacijos likvidavimo veiksme – Kosovo atsiskyrime nuo Serbijos.
27 narių Europos Sąjunga (ES) remia šios Serbijos provincijos, kurios gyventojų daugumą sudaro albanai, nepriklausomybę. Kosovas, 1989 metais praradęs autonomiją, ištisą dešimtmetį pasyviai priešinosi, o po 1999 metų NATO oro smūgių kampanijos, kuria buvo siekiama priversti pasitraukti serbų pajėgas iš šio krašto, tapo faktiškai nepriklausomas nuo Belgrado.
Tikimasi, kad Kosovas, kurį administruoja Jungtinės Tautos ir kurį saugo NATO, šių metų pradžioje paskelbs nepriklausomybę, nors tam labai priešinasi Serbija. Slovėnijos tikslas bus užtikrinti, kad ES, kuri yra pagrindinė jėga regione, bet kokios krizės metu veiktų sutartinai.
Tai tikriausiai bus pagrindinė Bendrijos politinė problema šiais metais, nes siekiama užkirsti kelią bet kokiam smurtui, paremti Kosovo nepriklausomybę, tuo pačiu užtikrinant, kad Serbija neatsisakytų veiksmų dėl narystės ES ir netaptų izoliuota priešiška valstybe.
Šią problemą dar labiau komplikuoja tai, kad Kosovo nepriklausomybei nepritaria ir kai kurios iš 27 ES narių.
Slovėnija, kuri anksčiau buvo šiaurinis ir turtingiausias serbų dominuojamos Jugoslavijos pakraštys, 1991 metais atsiskyrė nuo šios nebeegzistuojančios komunistinės federacijos po 10 dienų trukusio karo su Serbija. 2004 metais ši Balkanų šalis įstojo į ES ir NATO.
Šiai vos 2 mln. gyventojų turinčiai Alpių respublikai pirmajai iš buvusių komunistinių valstybių teks pusmetį vadovauti Bendrijai, kurioje gyvena 490 mln. žmonių.
Tačiau kai kurie politikos analitikai nerimauja dėl to, kad Kosovo klausimas gali būti per sunkus šiai mažai valstybei. Pasak jų, pirmininkavimas ES yra didelė privilegija šiai šaliai, kuri šimtmečius buvo valdoma iš Vienos ar Belgrado.
Vidaus politikos srityje ES daugiausia dėmesio turėtų skirti tikslui iki 2020 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, o Europos Komisija sausio 12-ąją turi paskelbti įstatymą dėl to, kaip kiekviena narė turėtų prisidėti siekiant šio tikslo.
Be planuojamų viršūnių susitikimų su Japonija, Rusija ir JAV, Slovėnija taip pat turės spręsti Turkijos siekio tapti ES nare ir ES sutarties klausimus.
Slovėnijos pareigūnai jau sakė, jog tikisi pradėti derybas su Ankara dėl dar dviejų naujų derybų skyrių, nors Turkijos viltis gerokai prislopino nepritarimas Paryžiuje ir Berlyne, taip pat – lėtas jos pačios reformų tempas.
Nors pareigūnai stebės, kaip Slovėnijai seksis vadovauti ES, mažos valstybės jau yra užsitarnavusios pareigingų ir gerai dirbančių lyderių reputaciją.
Slovėnija, kuri savo atstovų Briuselyje skaičių padidino iki 166 žmonių nuo maždaug 50-ies prieš dvejus metus, sako ketinanti imti pavyzdį iš Airijos, kuri labai sėkmingai blokui vadovavo 2004 metais.