Nebaigta Tiltų gatvės rekonstrukcija, „prarastas” Dramos teatras, niokojami miesto meniniai akcentai, kylančios energetinių resursų kainos, konfliktai miesto valdžioje, – tokius neigiamus besibaigiančių Kiaulės metų akcentus vardija įvairių uostamiesčio gyvenimo sričių atstovai, akcentuodami, kad ir gerų dalykų šiemet buvo ne ką mažiau nei kiaulysčių.
Gediminas PPRANCKŪNAS, Klaipėdos dramos teatro vadovas
Mums didžiausia kiaulystė – teatro pastato uždarymas rekonstrukcijai. Žinojome, kad anksčiau ar vėliau tai – neišvengiama, tačiau taip jau sutapo, jog sprendimas buvo priimtas Kiaulės metais. Labai liūdna, jog vyresniajai kartai savos scenos netektį teko patirti antrą kartą.
Su nerimu laukiu ateinančių Žiurkės metų. Tikiuosi, kad žiurkės, jau dabar naikinančios mūsų teatro turtą – Herkaus Manto gatvės 45 namo rūsiuose sandėliuojamą butaforiją – nepagrauš teatralų dvasios, kad kolektyvas, kuriam likimas vėl lėmė teatro ant ratų dalią, išliks ir dar labiau sutelks. Optimistiškai nuteikia ir tai, jog šiais metais Klaipėdos dramos teatro aktorių trupę papildė jaunimas – Klaipėdos universiteto aktorinio kurso absolventai.
Didžioji pasibaigiančių metų kiaulystė sutrikdė mūsų darbą, išleidome mažai premjerinių spektaklių, tačiau 2008-uosius pradėsime naujo spektaklio pristatymų. Sausio 9 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje žiūrovams parodysime airių dramaturgės Marinos Kar pjesės „Mėja” premjerą, kurią režisuoja Gytis Padegimas.
Arūnas SAKALAUSKAS, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas
Didžiausia kiaulystė Klaipėdos menui šiais metais buvo skulptūros „Du gaideliai” Mažvydo alėjoje nuvertimas. Deja, ši kiaulystė yra jau keletą dešimtmečių besitęsiančio kadaise miestą puošusių meno kūrinių niokojimo tąsa. Tuo tarpu naujų meninių akcentų atsiranda nedaug. Džiaugiuosi kai kurių klaipėdiečių iniciatyva ir pastangomis gražinti miestą meno kūriniais, džiaugiuosi, kad šiemet Klaipėdoje atsirado pora meninių akcentų – kaminkrėtys ant senamiesčio namo stogo ir berniukas su šuniuku Kruizinių laivų terminale. Maloni žinia, pasitinkant 2008-uosius, jog jau sausio mėnesį bus skelbiamas konkursas dar vienai skulptūrai „Senamiesčio paštas” sukurti.
Rimantas ČERNIAUSKAS, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas
Didžiausia šių metų kiaulystė Klaipėdos literatūriniame gyvenime buvo netradicinio poetų sambūrio „Placdarmas”, kasmet vykdavusio rūgpjūčio mėnesį pajūryje, Juodojoje tvirtovėje, išnykimas. Šio netradicinio, neformalaus renginio organizatoriai šiais metais buvo užsiėmę kitais darbais ir niekam neperdavė tęsti tradiciją. Labai apmaudu, tačiau „Placdarmas”, ko gero, išnyko visiems laikams.
Nedrįsčiau pavadinti kiaulyste, tačiau tikrai didžiausiu akibrokštu šiais metais – Ievos Simonaitytės premijos atsisakymą. Rašytoja Astrida Petraitytė apdovanojimo už knyga „Šaktarpis” atsisakė dėl kai kurių komisijos narių išsakytų abejonių knygos vertinimo metu. Kadangi vėliau premija buvo įteikta Arvydui Juozaičiui už knygą „Karalių miestas be karalių”, – kiaulystė nepavyko.
Ateinančiais Žiurkės metais visiems kolegoms, prozos rašytojams linkiu kuo giliau knisti, nes uostamiesčio prozai būdingas paviršutiniškumas, intelektualumo trūkumas, emocijos nepalieka erdvės minčiai.
Artūras ŠULCAS, Klaipėdos miesto tarybos narys
Praeinantys Kiaulės metai kiaulysčių neiškrėtė, nebent aš pats sau jų iškrėčiau. Ar prie kiaulysčių galėčiau priskirti tai, kad netapau Klaipėdos meru? Be didelio džiaugsmo. Tai nebuvo mano vaikystės tikslas ir svajonė. Puikiai suvokiu, kad tai yra juodas darbas, o ne džiaugsmas. Kiaulystę gal galima pavadinti tai, kad mano vardas skambėjo tame fone ir susilaukiau daug dėmesio, kurio gyvenime šiaip nemėgstu. Papildomas dėmesys iš esmės slegia.
Visokie metai buvo, tačiau geresnių dienų buvo daugiau nei kiauliškų. Visų pirma, mano šeima – sveika ir gyva, o vadovaujantis posakiu, tai jau šis tas. Norėčiau sulaukti geresnių metų, bet, duok Dieve, kad išliktų taip kaip yra. Visiems linkiu, kad Žiurkės metais po jų aruodus žiurkės nelandžiotų.
Benas ŠIMKUS, Klaipėdos vicemeras
Kaip tik dabar skaitau žmonių skundus… Žeidžia toks žmonių nepasitikėjimas Savivaldybės darbuotojais, nors prie kiaulysčių šito nepriskirčiau. Per nepilnus metus, kiek čia dirbu, pastebėjau, kad čia dirba atsidavę žmonės. Savanaudžių nepastebėjau.
Gal kiaulystė tokia, kad grįžtant iš Vilniaus jaunuoliai pakišo savo mašiną prieš maniškę. Gal žmonėms nepatiko, kad per lėtai važiavau? Arba taip pasielgė iš išskaičiavimo, noro pasipelnyti. Antroji avarija įvyko jau Klaipėdoje. Gerai, kad abi laimingai baigėsi ir įvyko ne dėl mano kaltės.
Geri metai buvo, nors ir visi nepriklausomybės metai, išskyrus pernai, kai žuvo jauna anūkė, kiaulysčių neiškrėtė. Nuolatinė opozicijos kritika? Jos toks darbas, nors manau, kad tai sąskaitų suvedinėjimas. Jei kritika būtų teisinga, stengčiausi pasitaisyti, o dabar manau, kad viską darome vardan miesto.
Povilas VASILIAUSKAS, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas
Šie metai itin didelių kiaulysčių verslui neiškrėtė. Visgi didžiausia galima vadinti nuolatinius grasinimus dėl smarkiai didėsiančių energetinių resursų kainų. Iki paskutinės akimirkos Lietuva dar nežino, už kokią kainą kitąmet pirks dujas – bene pagrindinį pramonės energetinį resursą. Aišku, kad atsargus ruošiasi blogiausiam variantui, tačiau duokdie, kad ši blogybė būtų kuo mažesnė. Didele kiaulyste buvo ir tebesitęsiant ekonominė migracija – surasti darbuotojų verslininkams yra didelė problema.
Benediktas PETRAUSKAS, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas
Didelių globalinių kiaulysčių verslui šiemet nebuvo iškrėsta, tačiau bendra situacija nebuvo lengva – verslas nesulaukė jokių veiklos palengvinimų, mokesčių sumažinimo. Viena didžiausių kiaulysčių vadinčiau naujos atominės elektrins statyboje dalyvausiančio nacionalinio investuotojo kūrimą. Šią bendrovę buvo galima kurti kitaip – kviečiant prisidėti visas nacionalines bendroves, kurios turi patirties energetikoje ir galimybes investuoti, o ne suteikti prioritetą vienai verslo grupei.
Aloyzas KUZMARSKIS, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas
Visos uosto kompanijos tvarkosi ūkiškai, specializuojasi tam tikroje krovinių srityje, turi tvirtus investicinius pagrindus, tvirtus ryšius su partneriais, tad ir kiaulės metai buvo uostui sėkmingi – fiksuojamas žymus krovos augimas. Tačiau, žinoma, kad problemų buvo ir yra. Kiaulyste galima vadinti įvairių verslo struktūrų veržimąsi rezervinėse uosto teritorijose statyti daugiaaukščius namus, ir net gyvenamosios paskirties pastatus. Koja kišo ir tai, kad geležinkelininkai piko metu į uostą dar nesugeba pristatyti visų reikiamų krovinių.
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos meras
Praėję metai Klaipėdai, priešingai nei bandoma teigti, buvo gana sėkmingi. Skiriamasis jų bruožas – įgyvendinamų ir jau įgyvendintų projektų gausa. Vienas didžiausių laimėjimų – užbaigtas šiaurinio išvažiavimo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kelias. Nors šis per 70 mln. litų vertės projektas oficialiai bus užbaigtas sausio 18-ąją, tačiau mašinos naujuoju keliu jau rieda nuo lapkričio pabaigos.
2007-aisiais buvo užbaigtas ir dar vienas labai svarbus projektas – rekonstruota S. Dariaus ir S. Girėno gatvė, smarkiai į priekį pasistūmėjo darbai Kretingos gatvėje. Juos ketinama užbaigti kitų metų pirmoje pusėje. Sėkmingai restauruotas senasis Biržos tiltas, sutvarkyta keletas senamiesčio fasadų. Pailgėjo dviračių trasos. Planuojamas Klaipėdos žaliakelio ilgis – apie 17 kilometrų. Šiandien jau atlikta du trečdaliai numatytų darbų.
Buvo rekonstruota Slaugos ligoninė, naujose patalpose įsikūrė Etnokultūros centras.
Arti milijono litų buvo išleista miesto apšvietimui gerinti.
Gatvėse įrengti greičio matuokliai. Nors vairuotojai už greičio viršijamą bus pradėti bausti nuo sausio, tačiau iškart pajutom, kad atsiradus šiai įrangai jie tapo kur kas drausmingesni. Pradėtos montuoti stebėjimo kameros. Jų mieste bus 57. Joms pradėjus veikti gyventojai jausis kur kas saugesni.
Būtent Klaipėdoje buvo įrengtas pirmasis šalyje kolumbariumas.
Didžiulės sumos buvo skirtos ugdymo įstaigoms renovuoti. Pats didžiausias projektas – sėkmingai vykstantis „Žaliakalnio” mokyklos atnaujinimas.
Šiek tiek apmaudu, kad šiais metais nespėjom apgyvendinti socialinio būsto. Namas visiškai baigtas, valstybinė komisija aktą pasirašė. Statybininkai raktus pažadėjo perduoti iškart po Naujųjų, tad netrukus net 90 šeimų galės švęsti įkurtuves.
Ne visiškai sklandžiai buvo renkamas miesto biudžetas. Antra vertus, Finansų ministerijos suplanuotą biudžetą mes ne tik surinkome, bet ir smarkiai viršijome. Jei mes patys nebūtume jo pasididinę 19 mln. litų, šiandien skaičiuotume viršplanines lėšas. Užtat labai sėkmingai buvo renkamas gyventojų pajamų mokestis, todėl drįstu prognozuoti, kad metus miestas užbaigs be didelių skolų.
Deja, nepavyko laikų užbaigti Tiltų gatvės rekonstrukcijos. Tai nulėmė itin daug nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Antra vertus, tai gera pamoka, kad negalima visų darbų palikti paskutinei dienai. „Klaipėdos keliai” – gerai dirbanti bendrovė, tačiau į šį projektą, matyt, pažiūrėjo ne itin rimtai. Dabar svarbiausia – kuo skubiau sutvarkyti sankryžą su Turgaus gatve, priešingu atveju galime turėti rimtų problemų.
Kiti metai taip pat bus turtingi miesto tvarkymo bei infrastruktūros gerinimo projektų.
Tarp svarbiausių – mažųjų laivų ir jachtų uosto, universalios sporto arenos statyba.
2008-aisiais taip pat prasidės ilgai laukta vadinamosios Jakų sankryžos rekonstrukcija, bus tvarkomas Šilutės plentas.
Taip pat ketinama parengti Baltijos prospekto bei jo žiedinių sankryžų rekonstrukcijos, apie 100 mln. vertės pietinio išvažiavimo kelio iš uosto projektus.
Kitais metais neabejotinai bus pradėta rekonstruoti J. Janonio gatvė, daug nepatogumų vairuotojams keliantis vadinamasis Mokyklos gatvės tiltas ir viadukas.
Aloyzas RUDYS, „Neptūno” vyriausiasis treneris
Pradėjęs dirbti su „Neptūnu” jau pirmose sezono rungtynėse gavau smūgį – namie pralaimėjome Kėdainių „Nevėžiui”. Šis pralaimėjimas man ir žaidėjams buvo psichologiškai skaudus. Tikiu, kad Žiurkės metais rungtyniausime geriau ir krepšinio mėgėjams padovanosime daugiau pergalių.