Deficitinio biudžeto metų viduryje peržiūrėti neketinama

Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad metų viduryje deficitinio 2008 metų biudžeto peržiūrėti ir perskirstyti jo lėšų neketinama. Tai numatyta ir Vyriausybės neseniai patvirtintoje vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategijoje – joje siūloma atsisakyti ydingos praktikos metų viduryje keisti biudžetą.

Tokia socialdemokratų vadovaujamos mažumos Vyriausybės nuostata kertasi su prezidento Valdo Adamkaus pozicija, kuris kritikavo milijardinį biudžeto deficitą ir net skelbė jį vetuosiąs, tačiau paskutiniu momentu nusileido Seimo valiai. Prieš pat Naujuosius prezidentas priminė, kad Vyriausybė turi elgtis labai atsakingai ir metų viduryje rasti būdų persvarstyti išlaidas ir lėšomis papildyti tas sritis, kurioms pinigų labiausiai trūksta – švietimui, sveikatos apsaugai. Prezidentas įsitikinęs, kad 2008-aisiais, išanalizavus finansines programas, galima rasti lėšų ir jų skirti sritims, kurioms parama ypač reikalinga.

Į Eltos klausimą, ar gali numatytas valstybės iždo deficitas sumažėti, nes dėl infliacijos ir kitų veiksnių metų eigoje biudžetas gali gauti daugiau pajamų nei planuota, finansų ministras atsakė neigiamai. Jo nuomone, biudžeto vykdymas bus įtemptas, ypač pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas. „Gali būti, kad kai kurių mokesčių surinksime kiek daugiau, o kitų – šiek tiek mažiau, tačiau bendros pajamų ir išlaidų struktūros tai iš esmės nekeis“, – aiškino R. Šadžius. Anot jo, Finansų ministerija parengė optimalų ir gana gerą biudžeto projektą.

„Biudžeto deficito išvengti buvo neįmanoma. Esamomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis mes privalėjome siekti politinio sutarimo priimant biudžetą. Manau, kad Vyriausybė nebūtų siūliusi, pavyzdžiui, įšaldyti žemės ūkio sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimų, ką mums siūlo kai kurie verslo analitikai. Tai infliacijos nesustabdytų, o atneštų didžiulius sukrėtimus mūsų ūkiui, daug bėdos žmonėms“, – tikino ministras. Jis priminė, kad 2008-aisiais mažėja gyventojų pajamų mokestis, didėja socialinės išmokos tai reikia „užpildyti kažkokiomis lėšomis“.

Jau anksčiau R. Šadžius sakė, kad trūkstamą milijardą litų biudžete Lietuva ketina pasiskolinti, kaip tai darė ir iki šiol. Lėšų bus gauta išleidžiant valstybės ilgalaikius vertybinius popierius ir skolinantis tarptautinėje rinkoje.

Augančios infliacijos ministras nevadina tragiška, ypač į ją žvelgiant euro zonos ir kitų kaimyninių šalių kontekste. „Kada sakome, kad ji žvėriška arba katastrofiška, aš manau, kad perdedame. Gretimose valstybėse mes stebime žymiai didesnius infliacijos lygius. Vidutinė metinė infliacija 2007 m., palyginti su 2006 m. vidutinėmis kainomis, sudarys 5,8 proc. – šita infliacija negali būti laikoma itin aukšta. Tačiau infliacijos paūmėjimas yra“, – pripažino R. Šadžius.

Jis priminė gruodžio viduryje Vyriausybės patvirtintas naujas antiinfliacines vidutinio laikotarpio, maždaug 3-5 metų, priemones. Žabojant infliaciją siūloma sugriežtinti ir paskolų išdavimo, iš jų ir vartojimo bei būsto, sąlygas. Finansų ministro teigimu, gana greitą efektą gali turėti su būstu ir jo paskolomis susiję mokesčiai. Ministerija jau rengia įstatymo pataisas, kad dalies paskolų palūkanų grąžinimo lengvata galės naudotis tik socialiai orientuota gyventojų grupė, pavyzdžiui, jaunos ir daugiavaikės šeimos, negaunantys pakankamai pajamų ir neturintys turto gyventojai ir pan. Taip pat rengiama pataisa nuo 3 iki 5 metų prailginti terminą mokesčio nemokėjimui už nekilnojamojo turto vertės prieaugį.

Dabar įsigijus būstą ir jį pardavus po trejų metų gauta didesnė suma neapmokestinama pajamų mokesčiu. Anot R. Šadžiaus, tai per trumpas terminas ir jį bus siūloma pratęsti. Tačiau vienintelio turimo būsto keitimo atveju tokio pajamų mokesčio mokėti nereikėtų.

Minėtoms įstatymo pataisoms turi pritarti Seimas. Finansų ministro nuomone, jos Seimui gali būti teikiamos pavasarį – kovo ar balandžio mėnesį, kuomet laukiama dar vienos infliacijos bangos. Galbūt iki to laiko nekilnojamojo turto rinka stabilizuosis ir naujų mokestinių tramdymo marškinių į ją įnešti nereikės. Beje, prognozuojama, kad vasarą infliacija jau turėtų pradėti rimti ir naujų rūpesčių nesukelti.

Finansų ministerija gruodį dar kartą padidino metinės ir vidutinės infliacijos 2007-ųjų pabaigoje prognozes. Metinės infliacijos prognozė padidinta nuo 6,5 proc. iki 8,3 proc., o vidutinės metinės infliacijos – nuo 5,5 proc. iki 5,8 proc.

Anot ministerijos, įgyvendinus vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategijoje numatytas priemones, ypač galinčias sumažinti rizikingas investicijas į nekilnojamąjį turtą, bei išsipildžius pagrindiniam ūkio raidos scenarijui, numatoma, kad infliacija iki 2011 metų pabaigos smuks žemiau 2,3 proc.

R. Šadžiaus tikinimu, Vyriausybė ir Lietuvos bankas daro viską, ką gali dėl infliacijos suvaldymo ir dėl fiskalinės drausmės stiprinimo. Prognozuojama, kad 2009 m. biudžetas bus ne tik subalansuotas, bet galbūt „pavyks pasiekti tam tikrą perviršį“.

2008 m. valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos (ES) lėšomis sudarys 25,57 mlrd. litų, arba 33,1 proc. daugiau nei planuojama jų gauti 2007 m., o išlaidos bus didesnės 1 mlrd. litų – sieks 26,6 mlrd. litų. Nacionalinio biudžeto pajamos kartu su ES parama sudarys per 29,407 mlrd. litų, o išlaidos – 30,408 mlrd. litų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.