5 mlrd. litų – toks bus didžiausios kada nors Lietuvoje įkurtos valstybės ir privataus kapitalo valdomos bendrovės „Leo LT” (Lietuvos elektros organizacija) įstatinis kapitalas. Turto valdymo įmonė, kurią sudarys trys didžiausios šalies energetikos kompanijos, kuriama milijardais litų vertinamiems energetikos projektams įgyvendinti.
Pradinė valstybės investicija į „Leo LT” steigimą sieks beveik 310 tūkst. litų – lėšų šaltinis kol kas nėra numatytas, jos gali būti skirtos iš Privatizavimo fondo, Vyriausybės rezervo ar kitų šaltinių.
Dvi elektrinės, kurios pradžioje bus „Leo LT” sudėtyje ir kurios, Vyriausybės manymu, vertos 1,5-2 mlrd. litų, po dvejų metų jai atiteks už simbolinę kainą – 1 litą.
Vakarų skirstomųjų tinklų (dabar – VST) privatizavimo sutartis bus nutraukta – vadinamojo VP dešimtuko valdomos „NDX energijos” įsipareigojimai neteks galios.
Visa tai numato dvi Vyriausybės ir „NDX energijos” sutartys bei „Leo LT” įstatai, kurių pagrindinės nuostatos kartu su Atominės elektrinės įstatymo pataisomis šeštadienį perduotos Seimui – tikimasi, kad parlamentas sausio viduryje joms pritars. Po to Vyriausybė dar turės pritarti pačių sutarčių projektams, ir manoma, jos bus pasirašytos dar sausio mėnesį.
„Leo LT” akcininkų sutartis baigs galioti 2015 metų sausio 1-ąją – tikimasi, kad iki tol bus pradėtos tiesti elektros jungtys į Lenkiją ir Švediją bei pradėta statyti nauja atominė jėgainė. Šie trys strateginiai projektai yra vienas pagrindinių sutartyse įtvirtintų „Leo LT” tikslų.
„Iki 2015 metų visi pagrindiniai projektai turi būti pradėti vykdyti – padėti jų pamatai. Toliau bus galima vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu, nebūtinai Akcininkų sutartimi”, – BNS sakė premjero patarėjas Saulius Spėčius.
Numatomos steigti turto valdymo bendrovės „Leo LT”, kurią sudarys valstybės valdomos „Lietuvos energijos” ir Rytų skirstomųjų tinklų akcijos bei „NDX energijos” turimos VST akcijos, įstatinis kapitalas sandorio užbaigimo dieną sieks 5 mlrd. litų, kuris bus padalintas į 500 mln. vienetų paprastųjų vardinių 10 litų nominalios vertės akcijų.
Tačiau įmonės steigimo metu jos įstatinis kapitalas bus 0,5 mln. litų, o vienos 10 litų nominalios vertės akcijos kaina – 10 litų. Vyriausybė grynaisiais apmokės 308,5 tūkst. litų vertės akcijų ir valdys 61,7 proc., o privataus kapitalo bendrovė „NDX energija” įneš 191,5 tūkst. litų ir turės 38,3 proc. „Leo LT” akcijų.
Įmonės steigimo sutarties projektas numato, kad Vyriausybės ir „NDX energijos” sandorio užbaigimo dieną „Leo LT” išleis naują 499,950 mln. vienetų akcijų emisiją, kurios vienos 10 lito nominalo akcijos emisijos kaina bus 14,28 lito.
Vyriausybė naujas akcijas apmokės jai priklausančiomis 664,701 mln. vienetų „Lietuvos energijos” 1 lito nominalo akcijomis (kurios sudaro 96,4 proc. balsų) ir 351,316 mln. vienetų Rytų skirstomųjų tinklų 1 lito nominalo akcijomis (71,34 proc. balsų) ir pasirašys 308,469 mln. vienetų naujų „Leo LT” akcijų.
„NDX energija” savo dalį apmokės 3,610 mln. vienetų jos valdomų VST akcijų, kurių vienos nominalas – 30 litų (97,1 proc. balsų) ir pasirašys 191,481 mln. vienetų naujų „Leo LT” akcijų.
Viena sutartyje numatytų išankstinių sandorio užbaigimo sąlygų yra VST privatizavimo sutarties nutraukimas – Vyriausybė ir „NDX energija” pasirašys susitarimą dėl šios 2003 metų gruodį pasirašytos sutarties nutraukimo. Sutartyje Vyriausybė patvirtins sutinkanti, kad VST akcijos būtų perleistos įmonei „Leo LT”.
Prieš ketverius metus didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą valdantys fiziniai asmenys už 540 mln. litų įsigijo 77 proc. valstybės turėtų energetikos įmonės akcijų ir per penkerius metus įsipareigojo investuoti į ją mažiausiai 420 mln. litų. Be to, sutartyje „NDX energija” buvo įsipareigojusi penkerius metus be Vyriausybės sutikimo neperleisti ir neparduoti VST akcijų.
„Sudaromas naujas sandoris su atitinkamais saugikliais dėl akcijų disponavimo, todėl logiška, kad senasis sandoris netenka galios”, – teigė S.Spėčius.
Nuo 2015-ųjų akcininkai galės laisvai disponuoti „Leo LT” vertybiniais popieriais.
Kruonio hidroakumuliacinė ir Kauno hidroelektrinė elektrinės, kurios per 24 mėnesius nuo sandorio užbaigimo turės būti atskirtos nuo „Lietuvos energijos”, įkuriant dvi savarankiškas įmones, Vyriausybei bus perduotos už simbolinę 1 lito kainą.
„Tai yra grynai techninis sprendimas – kokiu pagrindu perleisti elektrines valstybei. Rasti ekonominį sprendimą čia buvo sunku. O kadangi tai pardavimo sandoris, kai vertė lieka valstybei, turėjo būti nustatyta bent simbolinė kaina”, – BNS sakė premjero patarėjas S.Spėčius.
Akcininkų sutartyje įtvirtinta nuostata, kad „Leo LT” kasmet išmokės 40-60 proc. grynojo bendrovės pelno dydžio dividendus, išskyrus atvejus, jei tai prieštarautų bendrovės veiklos tikslui.
Sutarties projektas numato, jog abi šalys sieks, kad „Leo LT” akcijos nedelsiant būtų įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą. Kiek akcijų bus siūloma laisvai kotiruoti biržoje, dokumente nenurodoma.
„NDX energijos” vadovas Darius Nedzinskas anksčiau BNS sakė, kad biržoje galėtų būti kotiruojama 0,1-0,4 proc. „Leo” akcijų.
Be kita ko, Akcininkų sutarties projektas numato „Leo” įsipareigojimą, priklausomai nuo įstatymų reikalavimų, skelbti privalomą arba savanorišką oficialųjį pasiūlymą supirkti likusias smulkiųjų akcininkų valdomas „Lietuvos energijos”, RST ir VST akcijas. Skelbiant savanorišką pasiūlymą, būtų mokama kaina, ne mažesnė už kiekvienos įmonės akcijų vertę, taikytą nustatant naujos emisijos „Leo LT” akcijų kainą.
BNS skaičiavimais, superkant smulkiųjų VST akcininkų akcijas, tokiu atveju būtų mokama ne mažiau kaip 757,4 lito už akciją.
Kitų dviejų įmonių akcijų vertę paskaičiuoti sudėtinga, nes neaišku, kiek „Leo” akcijų bus suteikta už „Lietuvos energijos” ir kiek – už RST valstybės akcijas. Ši informacija, pasak S.Spėčiaus, bus skelbiama per vertybinių popierių biržą.
Jei iki savanoriško pasiūlymo pateikimo dienos „Leo” akcininkai nutartų išmokėti dividendus, už akciją mokama kaina būtų sumažinta jai tenkančia dividendų suma.
Dvejus metus po sandorio užbaigimo „NDX energija” be Vyriausybės sutikimo negalės parduoti 33,34 proc. „Leo” akcijų, o Vyriausybė, užtikrindama nacionalinio ir energetinio saugumo interesus, vėliausiai 2014 metų pirmąjį pusmetį turės teisę pareikalauti išpirkti iš „NDX energijos” 5 proc. pastarosios valdomų akcijų. Jas išpirkusi, Vyriausybė valdytų kontrolinį 66,7 proc. „Leo” akcijų paketą.
Vyriausybei pareiškus reikalavimą nedelsiant parduoti jai 5 proc. akcijų, šalys derėtųsi dėl kainos, o jei joms tai nepavyktų, ginčas būtų sprendžiamas Stokholmo prekybos rūmų arbitražo teisme.
Valstybės interesų apsauga numatoma ir tuo atveju, jei dabartiniai „NDX energijos” savininkai iki sutarties galiojimo pabaigos – 2015 metų – prarastų „NDX energijos” kontrolę, jei įmonė būtų likviduojama ar jai iškelta bankroto byla. Tokiu atveju Vyriausybė galės taip pat pareikalauti nedelsiant jai parduoti 5 proc. „Leo” akcijų.
Tačiau jei „NDX energijos” kontrolė pasikeistų per 24 mėnesius nuo sandorio sudarymo dienos, nustatyta 5 proc. akcijų paketo kaina būtų 30 proc. mažesnė.
Būsimosios „Leo LT” įstatų projektas sako, kad įmonės valdyboje dirbs 5 samdyti profesionalai (trys jų atstovaus valstybei, 2 – „NDX energijai”), o stebėtojų taryboje – 11 narių (atitinkamai 7 ir 4). Bendrovė taip pat turės vykdomąjį direktorių, kuris neturės teisės priimti esminių sprendimų dėl bendrovės valdymo.
Manoma, kad „Leo LT”, kurios kapitalizacija dabartinėmis rinkos kainomis siektų 7,139 mlrd. litų ir pagal šį rodiklį tai būtų didžiausia kotiruojama įmonė Baltijos vertybinių popierių biržoje, steigimo procesas užtruks apie tris mėnesius.
„Leo LT” vėliau kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos energetikos įmonėmis steigs bendras įmones, kurios statys naują atominę elektrinę bei elektros jungtis į Lenkiją ir Švediją.