Iš studijų Švedijoje grįžusi Laura Michalkevič nors ir labai džiaugėsi metus pasimokiusi kitos šalies universitete, diplomą įsigyti nutarė Klaipėdoje.
Laimėjusi konkursą pagal „Sokrates Erasmus” programą, Laura prieš metus išvyko į Švedijos sostinę Stokholmą studijuoti choreografijos Švedijos šokio koledže (Danshogskolan univerity college of dance). Iš pradžių vyko tik pusmečiui, tačiau vėliau Laurai buvo pasiūlyta pratęsti mokslus.
Kokie buvo pirmieji įspūdžiai?
Pirmąjį mėnesį susidūriau su sunkumais, nes ten buvo dėstoma amerikietiškojo stiliaus šokio mokykla, tai yra viskas dvigubai greičiau, nei mes mokomės pagal rusų šokio stilių. Pirmą mėnesį tikrai nežinojau, kaip atlikti derinius, bet prie visko priprantama…
Kokia kalba ten dėstoma?
Paskaitos vyksta anglų kalba, o šokio kalba yra prancūzų. Visi terminai – prancūziški, jų mokėmės ir Klaipėdos universitete. Visi švedai kalba angliškai, todėl bendrauti sunkumų nebuvo.
Ko išmokai Švedijoje?
Ne tik patobulinau savo anglų kalbos žinias, bet parsivežiau ir didelį šokio žinių bagažą: modernaus šokio, flamenko, džiazo, akrobatikos, klein technikos (nauja šokio technika)… pramokau ir švediškai, susipažinau ir su švedų folkloro šokiu bei technika, improvizacija.
Universitete, kuriame aš studijavau, privalomas baletas ir džiazas. Gali rinktis papildomus dalykus, kuriuos nori išbandyti. Aš, kaip mainų programos studentė, rinkausi visus dalykus, kurie tik buvo. Lankiau daug seminarų, tarkime, modernaus šokio. Ten dirbama ne tik pagal Martos Grehem techniką, bet ir pagal visų naujausiųjų šokio specialistų programas.
Kokį įspūdį paliko dėstytojai?
Visi labai pamėgo dėstytoją Džulijaną Mosą iš Anglijos karališkojo teatro. Jis buvo dievinamas. Niekas net minties neturėdavo neiti pas jį į paskaitą. Jis taip visus sudomindavo, kad po paskaitos gulėdavom ant žemės ir sakydavom: „gera paskaita…”
Lietuvoje ir Švedijoje labai skiriasi dėstytojų ir studentų bendravimas. Man iš pradžių buvo taip neįprasta, kad į dėstytoją reikia kreiptis vardu. Man sakydavo: „Vadink mane Ana Korina ar Mosu”… Pas mus dėstytojas yra aukščiau už studentą, todėl man buvo nelengva persiorientuoti.
Papasakok, kaip ten gyvena studentai…
Buvo labai įdomu pirmą kartą apžiūrinėti pastatą. Mus atvedė į valgomąjį ir virtuvę, kur studentai gamina sau valgyti. Lietuvoje panašių dalykų nėra.
Bendrabutyje kiekvienas gyvena atskirame kambaryje, turi savo dušą ir kitus patogumus. Bendri yra tik valgomasis ir virtuvė. Bendrabutyje yra sauna ir baseinas, jais gali naudotis kiek nori ir kada nori.
Švedijoje pragyvenimas brangus, ypač maistas. Tačiau gaunant tenykštę stipendiją, galima gyventi. Mokesčiui už bendrabutį bei pavalgyti pakanka. Na, o pramogoms stipendijos neužtenka, tenka prašyti iš tėvų.
Universitete – taip pat nepalyginamos sąlygos. Salės su veidrožiais, persirengimo kambariais, dušo kabinomis. Auditorijose įrengta kondicionavimo sistema, per paskaitas – gyva muzika. Pavyzdžiui, per džiazo paskaitą ateina būgnininkas, muša afrostiliumi, per flamenko paskaitą – dainininkė dainuoja flamenko, gitara groja gitaristas… Jie turi labai gerą sceną, čia vyksta egzaminai, ateina pasižiūrėti ir žmonės, mėgstantys šokį – kaip atvirų durų dienos.
Konkurencija tarp studentų jaučiama?
Tai vienintelė aukštoji šokio mokykla Švedijoje. Ten dideli konkursai stojantiesiems, dėstytojai – išskirtiniai savo srities žinovai. Taigi konkurencija – labai didelė. Šiuo atžvilgiu švedai yra labai nedraugiški. Kartą per paskaitą vienas vaikinukas susižeidė koją, tai visi prie jo akių trynė delnais: „O, tai gerai”, vienu konkurentu mažiau.
Koks švedų charakteris?
Švedai – labai uždari. Tik po pusės metų įgijau pasitikėjimą. Ypač merginos sunkiai priima į savo tarpą. Bet po pusmečio susiradau neblogų draugų.
Švedai patys pripažįsta, kad yra šalti ir atsargūs. Pirma jie apžiūri žmogų, stebi, neskuba prisileisti artyn…
Kokią kvalifikaciją ten įgijai?
Universitete mokslas suskirstytas grupėmis. Galima mokytis šokėjo pedagogo, šokėjo atlikėjo, gatvės šokio šokėjo, folkloro specialybių. Ypač stiprūs specialistai yra šokėjai pedagogai, šokėjai atlikėjai bei gatvės šokio šokėjai. Jie tikri profesionalai, mums, lietuviams, iš jų yra ko pasimokyti.
Aš įgijau atlikėjos kvalifikaciją, tačiau choreografo diplomo grįžau į Klaipėdą. Mūsų unversiteto diplomas yra „didesnės apimties”, jis suteikia choreografės ir pedagogės išsilavinimą.
Irena Kyguolytė
„Vakarų ekspresas”