Europos Sąjungos žemės ūkio ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl bendrosios vyno rinkos organizavimo. Europos Komisijai pripažinus, jog Lietuva taip pat yra vyno gamybos šalis, naujojo reglamento projekte pagal priemonę „Bendrijos vynų rėmimas trečiosiose šalyse” numatytos lėšos Lietuvoje pagamintų putojančių vynų iš nurodytos vynuogių veislės rėmimui.
Europos Komisija pasiūlė iš esmės reformuoti vyno sektorių, atsižvelgdama į kasmet mažėjantį ES vynų vartojimą, besikeičiančius vartojimo įpročius, ES vyno perteklių ir augančias jo atsargas, didėjantį vyno importą.
Reglamento projekte lėšos buvo numatytos tik 17 šalių narių iš 27, tai yra finansavimas pasiūlytas tik vynuogynų plotus turinčioms šalims narėms. Lietuvos gamintojai į finansuojamųjų sąrašą nebuvo įtraukti, nors Lietuvoje taip pat gaminamas ir eksportuojamas putojantis vynas.
Pasak Žemės ūkio ministerijos pranešimo, Lietuva daug kartų kėlė šį klausimą Europos Tarybos darbo grupių posėdžiuose, argumentuodama, jog toks finansavimo pasiūlymas yra diskriminuojantis. Šią poziciją žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė dar kartą išsakė. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje vykusiame trišaliame susitikime su pirmininkaujančios šalies Portugalijos ir Europos Komisijos atstovais.
Lietuvos ir kitų šalių narių prašymu į reglamento projektą taip pat buvo įtraukta nuostata, leidžianti vaisių ir uogų vynų gamintojams savo produktus ir toliau vadinti vynu.