Dėl mokytojų streikų kalti jų kurstytojai, teigia švietimo ir mokslo ministrė

Nepasitikėjimą kai kuriems Seimo nariams kelianti švietimo ir mokslo ministrė pripažino švietimo sistemą kankinančias problemas, bet dėl pedagogų streikų apkaltino jų kurstytojus, kurie esą šmeižia ministeriją.
Pasak R.Žakaitienės, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), kuri šiuo metu yra skilusi ir viena jos dalis, vadovaujama Alekso Bružo, rengia streikus, užėmė labai kovingą ir ministerijai priešišką poziciją, nes ministrų kabinetas atsisakė finansuoti profsąjungos poilsio namų „Dalia” renovaciją.

Šiai renovacijai profsąjungiečiai, ministrės teigimu, užsiprašė 1,6 mln. litų, tačiau Vyriausybė pinigų neskyrė.

„Daugelis problemų yra rutuliojama nuo to momento, kada nebuvo sumokėta ta suma, kurios taip intensyviai reikalavo švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderiai”, – sakė ministrė.

Ministrės bendrapartietė socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė pasiteiravo R.Žakaitienės, ar ši nemananti, kad egzistuoja kažkoks sutapimas tarp streikų geografijos bei tų savivaldybių, kuriose „merauja liberaldemokratų partijos atstovai, arba įtaką turi Liberalų sąjūdis, iš dalies gal darbiečiai”.

Iš atsakymo, kurio metu R.Žakaitienė pacitavo pedagogų laikraščio „Dialogas” apžvalgininko Vytauto Strazdo žodžius, jog pedagogai tampa politinių partijų kovų įrankiu, buvo galima suprasti, kad ministrė pritarė klausimo forma išsakytam teiginiui.

Tuo metu prieš R.Žakaitienę kalbėjęs vienas interpeliacijos iniciatorių liberaldemokratas Valentinas Mazuronis kaltino ministrę, kad ši pažadais mokytojų atlyginimus nuo 2008 metų sausio 1 dienos didinti 15 proc., o nuo rugsėjo dar 5 proc. – duoda beveik išmaldą.

15 proc. pavertus pinigine išraiška, vidutiniškai mokytojų atlyginimas nuo kitų metų sausio 1 dienos padidėtų apie 250 litų.

Liberaldemokrato teigimu, kitais metais planuojama infliacija gali siekti nuo 9 iki 10 proc. Pasak jo, realiai tai reikš, kad pedagogų atlyginimai nepadidės.

Libdemų frakcijos seniūnas taip pat kaltino, jog ministerija ir Vyriausybė ilgalaikę pedagogų atlyginimų didinimo strategiją pradėjo ruošti tik tada, kai prasidėjo kalbos apie galimus streikus. Be to, V.Mazuronio teigimu, ministrė ir visas kabinetas melavo, žadėdami atlyginimų didėjimą dar šiemet.

Ministrė atsakė niekada nemelavusi, o premjeras Gediminas Kirkilas padarė vadinamąjį lapsus linguae – kalbėdamas tiesiog apsiriko. Pasak R.Žakaitienės, premjeras, sakydamas, kad pakels atlyginimus švietimo darbuotojams, turėjo galvoje dėstytojus.

Ministrė taip pat gynėsi, jog ilgalaikė darbo užmokesčio didinimo startegija buvo ruošiama kur kas anksčiau, be to, pabrėžė, kad mokytojų atlyginimų problema egzistuoja jau ne vienerius metus.

Pasak R.Žakaitienės, viso problemos, su kuriomis susiduria švietimo sistema, susiformavo kur kas anksčiau, todėl esą šiuo klausimu reikia mąstyti sistemiškai.

„Kasdieniame gyvenime susiduriame su daugeliu problemų, ir tik dalis jų paminėta Seimo narių klausimuose. Jos susidarė ne dabar ir ne prieš metus. Tai – sisteminio požiūrio į švietimą per visus nepriklausomybės metus trūkumas, kai rutina ar vienadieniai politiniai sprendimai nusveria apgalvotą, nuosekliai vykdomą švietimo darbą”, – parlamentarams aiškino ministrė.

R.Žakaitienė seimūnams taip pat atsakinėjo dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų stygiaus, smurto, narkomanijos, alkoholizmo plitimo mokyklose, taip pat aiškino, jog ministerija tikrai plėtoja socialinį dialogą su visomis pedagogų profesinėmis sąjungomis.

Šalia šių klausimų, ministrė dar turėjo atsakyti, kodėl Lietuvoje švietimas finansuojamas menkiau nei kitose ES šalyse. R.Žakaitienė savo atsakyme pabrėžė, jog Vyriausybė nuosekliai laikosi įsipareigojimo švietimui skirti ne mažiau nei 6 proc. bendrojo vidaus produkto.

Vėliau diskusijoje kalbėjęs konservatorius Jurgis Razma pabrėžė, kad, nors ministrė negali būti kaltinama padariusi kažką neteisėta, tačiau jos veiklumo tikrai nematyti. Darbietė Loreta Graužinienė prisidėjo prie kritikos R.Žakaitienei pareiškusi, kad ministrė kalba tik apie pinigus ir procentus, tuo tarpu švietimo sistemos problemos, pasak jos, esančios kur kas platesnės.

Pagal Konstituciją, nepasitikėjimą ministru gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė.

Seimas, apsvarstęs ministro atsakymą į interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir 71 parlamentaro balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą ministru. Seimo nariai taip pat gali nutarti, kad atsakymai juos tenkina – tuomet nepasitikėjimo procedūra nutrūksta be pasekmių.

R.Žakaitienei tai yra antroji interpeliacija. Vasarą opozicinės partijos inicijavo interpeliaciją iš viso 4 ministrams: pačiai R.Žakaitienei, aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui, krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui ir socialinius reikalus kuruojančiai Vilijai Blinkevičiūtei.

Visi keturi ministrai buvo kaltinami priėmę neva valstybei nenaudingą sprendimą privatizuoti alkoholio įmonę „Alita”. Tuomet interpeliacija žlugo.

Nepasitikėjimas antrąkart yra pareikštas ir aplinkos ministrui A.Kundrotui – jį inicijavo konservatoriai. Ministro likimas taip pat bus nuspręstas penktadienį.