Aplinkos ministras nepripažįsta savo nekompetencijos

Interpeliacijos sulaukęs aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, atsakydamas į seimūnų klausimus, teigė niekada neužmerkęs akių prieš pažeidimus sistemoje ir elgęsis pagal įstatymus.
Nepasitikėjimo procedūrą inicijavę konservatoriai apkaltino ministrą, kad šis dėl savo nekompetencijos „vagia“ pinigus iš pedagogų bei kultūrininkų – esą vėluojant projektų, iš dalies finansuojamų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos, įgyvendinimui, šie brangsta, todėl tokiam pabrangimo „dengimui“ reikia papildomai 800 mln. litų.

„Jeigu ta suma būtų nereikalinga dengti ministro vėlavimo padarinius, tai šiandien mes neturėtume nei mokytojų streikų, nei kultūros darbuotojų kalbų, kad jiems irgi verta streikuoti dėl kuklių atlyginimų. Tokias lėšas galėtume nukreipti jautrioms sritims, o dabar teks rasti tas lėšas, dengti pabrangusius darbus, kurie atliekami organizuojant vandenvalos ir kitus aplinkos ministro projektus“, – sakė vienas iš nepasitikėjimo procedūros rengėjų konservatorius Jurgis Razma.

A.Kundrotas nepasitenkinimą sukėlė pasiūlęs pabrangusios europinės paramos naštą iš dalies užkrauti savivaldybėms. Opozicinių konservatorių duomenimis, ministras 60 proc. išlaidų padidėjimo siūlo dengti iš Vyriausybės lėšų ir 40 proc. – iš savivaldybių biudžeto ar skolinantis. Konservatorių nuomone, tai būtų pernelyg sunki našta savivaldybių biudžetams.

Ministras atsako, kad dėl vėlavimo iš dalies yra atsakingos ir savivaldybės, o projektų brangimą įtakojo ir infliacija.

„Priežastys dėl pabrangimo yra labai įvairios. Visų pirma, tai, kad pačiose paraiškose ir memorandumuose yra nustatyti laiko grafikai, per kiek projektavimas turi būti atliktas. Tai, kad neturint dokumentų, o projektų nebuvo pasirengusios savivaldybės, nebuvo galima pradėti iš karto finansuoti, reikėjo atlikti dar šį žingsnį, pradiniai įvertinimai buvo tiktai 5 proc. infliacijai. Tokio šuolio tikrai nė vienas, matyt, nenumatėme ir negalėjome numatyti, kokie tie pokyčiai staigūs bus ir kiek išaugs kaštai“, – gynėsi A.Kundrotas.

Pasak jo, dvejų metų vėlavimas tikrai buvo, jis esą išlieka našta ir dabar, tačiau šiuo metu 43 proc.ES lėšų yra panaudota. Be to, A.Kundroto teigimu, intensyviai sudaromi kontraktai kitų metų pradžiai, todėl per trejus likusius metus, jeigu bus dirbama, visos ES lėšos bus įsisavintos.

Aplinkos ministras taip pat atsakė į seimūnų klausimus apie daugiabučių namų priežiūrą, atliekų tvarkymą, aplinkkelio statybas prie Kazokiškių sąvartyno, galimą interesų konfliktą – A.Kundroto žmona dirba įmonėje UAB „Envas“, kuri, anot konservatorių, naudojo aplinkosaugos fondų dotacijas.

Pasak ministro, projektai su juo siejama įmone buvo nutraukti tą dieną, kai jis pradėjo eiti savo pareigas, todėl jis nematąs jokių pažeidimų.

Konservatoriai teigia, kad dėl aplinkosauginių projektų kaštų pabrangimo Lietuvai gresia fiskalinė rizika, kuri gali būti vertintina kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

„Taip ir nesupratau iš visų atsakymų, kuo kaltos savivaldybės. (…) Lygiai taip pat manęs neįtikino ir ministro pateikti atsakymai į užduotą klausimą, susijusį su šiais pinigais. Visiška migla dėl tolesnės ateities – kaip bus sprendžiama šita problema, kaip bus finasuojama, ar viskas iš nacionalinio biudžeto?“, – klausė konservatorių lyderis Andrius Kubilius.

Kitos opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnė Virginija Baltraitienė taip pat kalbėjo, jog ministerija nežiūri į ateitį, netinkamai atlieka savo funkcijas ir kuria tik problemų kalną, kuris bus paliktas ateinančioms kartoms.

„Atrodo, kad gyvenama tik šiandiena“, – konstatavo darbietė.

Ministrą gynė tik socialdemokratai – Bronius Bradauskas ir Zigmantas Balčytis. Pasak jų, daugelis išsakomų kaltinimų nėra tiesiogiai susiję su A.Kundroto kompetencijos sfera, be to, interpeliacijos iniciatoriai visai nekreipia dėmesio į sėkmingus ministerijos darbus.

„Apie teigiamus dalykus visai nekalbama. (…) Tai vienas iš kvalifikuočiausių savo srities specialistų, todėl aš manau, kad mes neturėtume šiandien pritarti šiai interpelicijai“, – posėdyje sakė Z.Balčytis.

Pagal Konstituciją, nepasitikėjimą ministru gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė.

Seimas, apsvarstęs ministro atsakymą į interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir 71 parlamentaro balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą ministru. Seimo nariai taip pat gali nutarti, kad atsakymai juos tenkina – tuomet nepasitikėjimo procedūra nutrūksta be pasekmių.

A.Kundrotui tai yra antroji interpeliacija. Vasarą opozicinės partijos inicijavo interpeliaciją iš viso 4 ministrams: pačiam A.Kundrotui, švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei, krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui ir socialinius reikalus kuruojančiai Vilijai Blinkevičiūtei.

Visi keturi ministrai buvo kaltinami priėmę neva valstybei nenaudingą sprendimą privatizuoti alkoholio įmonę „Alita“. Tuomet interpeliacija žlugo.

Nepasitikėjimas antrąkart yra pareikštas ir švietimo ir mokslo ministrei socialdemokratei Romai Žakaitienei – jį inicijavo liberaldemokratų frakcija. Ministrės likimas taip pat bus svarstomas neeiliniame posėdyje penktadienį.

Sprendimą dėl ministrų parlamentarai priims penktadienį slaptu balsavimu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.