„Artmanijos” galerijoje pristatytame projekte „Rankinė” dalyvavo ne tik odininkės, „turinčios vardą ir dirbtuvę”, bet ir kūrybingos šios galerijos lankytojos, kurių sukurtas rankines malonu glostyti tarsi kvepiančią oda įrištą knygą, pūkuotą gyvūną ar net gėrėtis it tapybos darbu.
Projekto koordinatorė Auksė Drazdienė pasidžiaugė, jog į šį performanso elementų turintį projektą, arba žaidimą, pavyko įtraukti eilines visuomenės nares, o šioms, savo ruožtu, netrūko fantazijos bei išmonės. Auksė prisipažino, jog savo rankinės „griaučius” įsigijo prekybos centre, o paskui papuošė savo darbelį kriauklėmis, suteikdama jam savitumo.
Štai Inga Juškienė prisipažino, jog ji rankines dirbinti ėmėsi ne „iš nieko”, o pasiraususi senienų dėžėje, išsitraukė prosenelės ir močiutės rankines – atnaujintos jos vėl „gyvena ir žydi” – tarsi koks avangardinis retro.
Pirmąja vieta, kaip prasitarė žiūri, „intuityviai” įvertinta buvo Doloresos Greivytės rankinė; ko gero, talpiausia ir labiausiai primenantį originalų universalios paskirties krepšį.
Parodos organizatorės pasidžiaugė „parodos perlu” – Reginos Doseth skoningomis, subtiliai suderintų spalvų, iš natūralios norvegiškos vilnos pasiūtomis rankinėmis. Todėl čia natūraliai kaip gamtoje susilieja rusva aušros ir pilka rūko, žalia paparčių spalvos. Tegyvuoja ekskliuzyvinis veltinių menas!
Pakalbinusi jauniausią projekto dalyvę, penkiolikmetę klaipėdietę Liną Mumgaudaitę, sužinojau, jog savąją rankinę džiazo festivaliui ji siuvinėjo karoliukais net devynetą mėnesių! Mergina nuotaikingai pasakojo: „Visada stengiuosi pasidaryti rankinę kuo didesnę, kad joje tilptų visas mano gyvenimas: visokios, ypač mėgstamos istorinės, knygos, telefonai, netikėti radiniai, bloknotas užrašams ir eskizams. Derinu jas prie drabužių. Ir žinoma, stengiuosi savo sukurta rankine išsiskirt iš minios! Sugalvojusi rankinės formą, idėją, neinu į siuvyklą, kad man pasiūtų, kaip išeis, bet stengiuosi viską nuo A iki Z daryti pati”. Artėjant Klaipėdos džiazo festivaliui, mergina išsiuvinėjo originalią palaidinę ir rankinę, tai yra, leido sau džiazuoti į valias.
Monika Kalinauskaitė – futbolo mėgėja, tad jos rankinė iš „burbuliukų” primena minkštą futbolo kamuolį; autorė prisipažino su ja lankiusis ir klube. Aplinkiniams tos rankinės neįprastumas kelia nuotaiką ar bent jau priverčia nusišypsoti.
Jūratė Čėsnaitė, moteriškų kaklo papuošalų bei kitokių aksesuarų kūrėja (ją prisimename iš parodos „Ugnis, ledas, šokoladas”), sukurpė itin romantišką rankinę, jos puošybai panaudojusi Klimto reprodukcijos fragmentą – moters galvutę. Kalbėdama apie savo kūrinėlį, Jūratė labai paslaptinga: „Jeigu pasakyčiau vaisto ingredientus, jis netektų galios”… Tik prasitarė, jog dažniausiai išvysta rankinės viziją, o paskui dar padeda atsitiktinumai; ar vielytę „ne ten” įvėrei, ar medžiaga netyčia susigarbanavo – štai tau ir netikėtas sprendimas!
Ivona Žiemytė
„Vakarų ekspresas”