Valdžios vyrų teigimu, Vyriausybei derybose dėl būsimo energetikos „liūtuko” – nacionalinio investuotojo (NI) bendrovės LEO LT esą pavyko puikiai suderėti, tačiau realūs skaičiai rodo ką kita.
Ūkio ministras Vytas Navickas ne kartą kalbėjo, kad valstybei siekta išsiderėti didesnę dalį „liūtuko” akcijų, nei leidžia konsultantų „KPGM Baltics” vertinimai. Premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė, esą valstybei pavyko išpešti papildomus 10 proc. arba porą milijardų įmonės vertės. Bet dienraštis „Respublika” ragina pažvelgti į skaičius.
„KPMG Baltics” liūtu virtusio „trigalvio slibino” įmonių vertinimą pateikė prieš porą mėnesių. Pagal jį 100 proc. „Lietuvos energijos” akcijų, šių metų birželio 30 d. duomenimis, buvo įvertintos nuo 2,052 mlrd. iki 2,568 mlrd. litų, „Rytų skirstomųjų tinklų” (RST) – nuo 2,217 mlrd. iki 2,743 mlrd. litų, „NDX energijos” valdomų VST – nuo 2,365 mlrd. iki 2,927 mlrd. litų. Jei remsimės vien maksimaliais ir minimaliais vertintojų rezultatais, valstybei teksianti įmonės dalis svyruotų nuo 64,47 iki 66,34 proc.
Tęsiant skaičiavimus, paimkime maksimalų VST įvertį ir minimalias RST bei „Lietuvos energijos” vertes. Tokiu atveju valstybė atsiriektų apie 59,32, o „NDX energija” – arti 40,68 proc. LEO LT akcijų. De facto, kaip trečiadienį paskelbė Vyriausybė, valstybė turės 61,7, o „Vilniaus prekybos” savininkų valdoma „NDX energija” – 38,3 proc. NI akcijų. „Taigi kur tie dešimt procentų, premjere? Ir kur ta didesnė, nei leidžia vertinimai, valstybės dalis, ministre?”,- klausia dienraštis. Pačiu valstybės derybininkams blogiausiu scenarijumi, t.y. imant maksimalią privačios VST ir minimalias valstybinių RST ir „Lietuvos energijos” vertes, Vyriausybės derybininkams valstybės dalį pavyko padidinti toli gražu ne dešimčia, o tik nepilnais 2,5 proc.
Na, o jei atsispirsime nuo visoms trims įmonėms bendrų minimumų ir maksimumų, Vyriausybė ne tik neišlošė, bet ir pralošė. Jei imtume minimalius įverčius, „NDX energiją” derybininkai be vargo galėjo „pakišti” po 34 proc. riba ir neleisti privačiam kapitalui įgyti blokuojančio akcijų paketo. O atsispiriant nuo maksimalių įverčių valstybės dalį būtų pakakę padidinti vos daugiau nei pusantro procento.
Beje, Vyriausybė taip pat gyrėsi, neva pavyko iš „liūto” struktūros išimti Kruonio ir Kauno hidroelektrines. Jų vertė, V. Navicko teigimu, siekia apie 1,5 mlrd. litų. Ar yra kuo girtis? Papildomi pusantro valstybės milijardo LEO LT kapitale reikštų, kad valstybė galėtų dar kokiais 5-7 proc. padidinti savo dalį būsimojoje įmonėje. Savotiška pergalės interpretacija.
Bet energetikos „liūtas” Vyriausybėje jau sukurtas. Galva viena ir visiškai nauja, o uodegos trys – VST, RST ir „Lietuvos energija”. Galvos uodegomis virto per naktį. Taip joms ir reikia. Jei tikėtume „NDX energijos” nuogąstavimais, kuriems trečiadienį pritarė ir pats ūkio ministras, trečioji uodega, dar neseniai turėjusi būti didžiausia iš galvų, jau mirksta eketėje šalia Kremliaus. Belieka tikėtis, kad kitos dvi uodegos ten pat netilps. Mat ko verta laisva ir nepriklausoma „liūto” galva, jei dėl užšalusiose eketėse įstrigusių uodegų jis negalės pajudėti iš vietos? Juolab jei „liūtas” bus tikrai vienalytis, judėjimo laisvės suvaržymui pakaks ir vienos įšalusios uodegos.