Belgijos karalius Albertas penktadienį premjeru vėl paskyrė Guy Verhofstadtą (Gi Verhofstatą), kuris vadovaus laikinajai vyriausybei, turėsiančiai spręsti klausimą dėl vis didėjančios Belgijos lingvistinės atskirties.
„Karalius šį vakarą … priėmė poną Guy Verhofstadtą ir paskyrė jį premjeru”, – sakoma trumpame karališkųjų rūmų pareiškime, kuris netrukus po vidurnakčio buvo paskelbtas drauge su ministrų sąrašu.
G.Verhofstadto penkių partijų vyriausybė, kurios finansų ministrų poste turi likti Didier Reyndersas (Didjė Reindersas), sušvelnins, bet neišspręs politinės krizės, kuri prasidėjo su parlamento rinkimais, įvykusiais daugiau kaip prieš pusmetį.
Ministrų kabinetas bus prisaikdintas penktadienį. Tada premjeras kreipsis į parlamentą, kuris po to balsuos dėl pasitikėjimo vyriausybe. Tikimasi, kad šis balsavimas įvyks sekmadienį.
G.Verhofstadtas, kuris dirbs iki kovo 23-iosios, sieks parengti 2008 metų biudžetą, kovoti su degalų ir maisto kainų kilimu ir pasirengti reformoms, kuriomis daugiau įgaliojimų bus perduota regionams.
Susitarimas dėl koalicijos, kurį jis sudarė šią savaitę, duoda Belgijai tris mėnesius laiko, bet neišspręs olandiškai kalbančių flamandų partijų, kurios reikalauja didesnės savo ekonomikos kontrolės, ir prancūziškai kalbančių belgų, kurie nepritaria tokiems pokyčiams, ginčo.
Flamandų krikščionių demokratų lyderiui ir buvusiam Flandrijos premjerui Yves’ui Leterme’ui (Ivui Letermui) du kartus nepavyko suartinti šiaurinio ir pietinio šalies regionų.
Rekordiškai ilgai – 195 dienas – trukusi aklavietė, privertė nuogąstauti, kad 177 metus gyvuojanti šalis gali skilti į atskiras – olandiškai ir prancūziškai kalbančias – valstybes.
Karalius nematydamas kitos išeities, pasirinko nuo 1999-ųjų valdantį G.Verhofstadtą, nors jo flamandų Liberalų partija buvo tarp rinkimų pralaimėtojų.
Analitikai sako, kad laikinoji vyriausybė turėtų nuraminti rinkėjų ir užsienio investuotojų susirūpinimą nes kažkas pagaliau kontroliuos padėtį, nors ji ir neišspręs ginčo dėl valstybės reformos ir iš esmės nesumažins tarp regionų tvyrančios įtampos.
Turtingai gyvenanti Flandrija, kur separatistinė tendencija aiškiausia, nori kontroliuoti darbo rinkos ir mokesčių politiką.
Valonija, kur gyventojai kalba prancūziškai ir kur nedarbas yra beveik dvigubai didesnis nei Flandrijoje, mano, kad dėl tokios reformos tik praloš ir kad federalinė valstybė taps tuščiu dalyku.
Visuomenės apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti pirmadienį, parodė, jog didžioji dauguma belgų nori, kad valstybė neskiltų, tačiau daug mažiau jų tiki, kad ji egzistuos ir po 20 metų.