Seime penktadienį neeilinio posėdžio metu bus svarstomos interpeliacijos dviem mažumos ministrų kabineto nariams – švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei bei aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui.
Abu ministrai yra Socialdemokratų partijos nariai.
Nepasitikėjimo procedūra R.Žakaitienei pradėjo opoziciniai liberaldemokratai, parėmę streikuojančius mokytojus, siekiančius didesnių atlyginimų.
A.Kundrotas nepasitenkinimą sukėlė pasiūlęs pabrangusios europinės paramos naštą iš dalies užkrauti savivaldybėms. Opozicinių konservatorių, kurie ir inicijavo nepasitikėjimą aplinkos ministru, duomenimis, A.Kundrotas 60 proc. išlaidų padidėjimo siūlo dengti iš Vyriausybės lėšų ir 40 proc. – iš savivaldybės biudžeto ar skolinantis. Konservatorių nuomone, tai esą būtų pernelyg sunki našta savivaldybių biudžetams.
Pagal Konstituciją, nepasitikėjimą ministru gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė.
Seimas, apsvarstęs ministro atsakymą į interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir 71 parlamentaro balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą ministru. Seimo nariai taip pat gali nutarti, kad atsakymai juos tenkina – tuomet nepasitikėjimo procedūra nutrūksta be pasekmių.
A.Kundrotui ir R.Žakaitienei tai yra antroji interpeliacija. Vasarą opozicinės partijos inicijavo interpeliaciją iš viso 4 ministrams: dviem minėtiems bei krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui ir socialinius reikalus kuruojančiai Vilijai Blinkevičiūtei.
Visi keturi ministrai buvo kaltinami priėmę neva valstybei nenaudingą sprendimą privatizuoti alkoholio įmonę „Alita”. Tuomet interpeliacija žlugo.
„…neva nenaudingą valstybei sprendimą…”. Kodėl visi nusisuka nuo to, kam tai buvo naudinga ir kiek kam kliuvo už tos naudos padarymą?…