Ar potvynis Klaipėdos apskrityje – visiems nežinomybė?

Liūtis, praėjusi rugpjūčio pradžioje, parodė, kad Lietuvos tarnybos, susijusios su šia problema, labai tolimos nuo operatyvinių įvykių koordinavimo.

Šių tarnybų įtakos sukurta įstatyminė bazė neapibrėžia atsakomybės už nuostolius bei jų sumažinimą. Šįkart išvengti aukų ir didelės žalos pavyko tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko.

Esu dirbęs potvynių zonose, todėl galiu pasidalinti pastebėjimais šia tema.

Visada buvo žinoma, kad palijus Minijos aukštupyje vandens perteklius pasieks Minijos žemupį po 2,5-3 dienų. Labai svarbus veiksnys yra perteklinio vandens nuleidimas bei padidėjusi filtracija per užtvankas.

Pagal kiekvieno griovio vandens tėkmės stebėjimus, esant lietingam periodui, galima daryti išvadas apie būsimus pavojus, todėl ypatingas dėmesys turi būti atkreipiamas ne tik į įrengtus vadinamojo vandens horizonto stebėjimus, bet ir kiekvieno charakteringo griovio vandens tėkmę.

Be to, neaišku, ar hidrotechniniai statiniai šiose vietose atitiko statybos reikalavimus, ar jie buvo tinkamai eksploatuojami.

Svarbu ir tai, ar masinės informavimo priemonės laiku domėjosi liūtimi, ar sugebėjo laiku išreikalauti stebėjimo rezultatų ir ėmėsi perspėjamojo darbo.

Deja, šių dienų įvykiai parodė, kad suinteresuotos tarnybos nesugeba arba nenori atlikti jiems paskirtos užduoties.

Šio lietingo periodo nuostoliai yra minimalūs. Tačiau jeigu šių tarnybų darbas būtų toks neatsakingas ir esant cheminiam arba bakteriologiniam užterštumui, žala būtų neaprėpiama.

Todėl aš siūlau keisti įstatyminę bazę ir netgi tarnybas, susijusias su panašių nelaimių užkardymu.

Rimvydas Neniškis

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.