KGB rezervistams darbo ribojimai gali trukti vienerius metus

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) susiformavo nuomonė, kad vadinamiesiems KGB rezervistams darbo ribojimai gali būti taikomi tik vienerius metus.
Komitetas nusprendė atmesti konservatorių Andriaus Kubiliaus ir Povilo Jakučionio siūlymą riboti visų KGB bendradarbių, įskaitant ir rezervistų, darbinę veiklą viešajame sektoriuje iki 2012 metų sausio 1 dienos ir pasilikta prie dabar galiojančio termino – 2009-ųjų pradžios.

Tuo metu patys ribojimai rezervistams eiti tam tikras pareigas, komiteto sprendimu, įstatymo projekte buvo palikti.

Konservatorių ruoštame įstatymo projekte numatoma, jog buvę sovietų specialiųjų tarnybų rezervo karininkai negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria prezidentas, Seimas, Vyriausybė ar ministras pirmininkas, taip pat viceministrų, ministerijos sekretorių bei valstybės institucijų vadovų ar jų pavaduotojų pareigų.

Taip pat būtų draudžiama eiti pareigas, susijusias su valstybės paslapties naudojimu ar jos apsauga.

Šiuo metu buvę rezervo karininkai nesusiduria su jokiais įstatymu nustatytais ribojimais eiti tam tikras pareigas.

Tai reiškia, kad įstatymas, jeigu komitete įtvirtintus patobulinimus palaikys visas Seimas, vadinamiesiems rezervistams draus eiti minėtas pareigas apytiksliai vienerius metus – priklausomai nuo to, kada teisės aktas bus priimtas ir įsigalios.

Tuo metu prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė bei parlamentarai Alvydas Sadeckas ir Vytautas Bogušis siūlė apskritai atsisakyti bet kokių ribojimų rezervo karininkams, nes tai esą sujauktų visą nusistovėjusią sistemą – tai yra neaišku, ką daryti su valstybės tarnautojais, pareigūnais, kurie jau dirba pareigose, į kurias įstatymas draustų juos skirti.

Pasak V.Bogušio, šiuo metu valstybės tarnyboje dirba daugiau nei 70 buvusių rezervo karininkų.

„Rezervistai tai nieko nevykdė. Jie absoliučiai nieko nevykdė, nes rezervas galėjo būti ir kariuomenės rezervas, kurie karo atveju galėjo būti nežinia kam panaudoti“, – posėdyje sakė A.Sadeckas.

Pasak A.Rauličkytės bei V.Bogušio, užtektų to, kad rezervo karininkai būtų viešinami. Tuomet esą valstybės vadovai, prieš skirdami žmogų į tam tikras pareigas, žinotų, kas yra kas, tačiau konservatorė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad Ypatingasis archyvas ir šiuo metu yra atviras, dokumentai yra prieinami, todėl, viešumas tam tikra prasme jau egzistuoja.

P.Jakučionio duomenimis, Ypatingajame archyve yra apie 420 buvusių rezervo karininkų bylų.

Parlamentarai itin karštai diskutavo apie tai, kiek vadinamieji rezervistai yra pavojingi valstybei. Pasak konservatoriaus P.Jakučionio, rezervo karininkais buvo tampama savo noru – tai yra duodant rašytinį sutikimą.

„Nereikia maišyti rezervistų eilinių ir rezervistų karininkų, nes šis įstatymas yra karininkams. Karininkai viską žinojo ir praėjo mokymus, pasirašė, rašė prašymus ir pareiškimus“, – kalbėjo P.Jakučionis.

Jam iš dalies pritarė ir darbietis Rimantas Bašys. Anot jo, savo laiku jis atsisakęs tapti rezervo karininku ir nejautęs „jokių ten ypatingų pasekmių“.

Tačiau komitetas atmetė idėją rezervistus palikti ramybėje ir siūlymui nepritarė. V.Bogušis ir A.Sadeckas sakėsi tokius pat siūlymus teiksią visam Seimui.

A.Kubiliaus ir P.Jakučionio siūlomas įstatymo variantas yra jau antrasis bandymas įvesti darbo ribojimus rezervininkams.

Anksčiau siūlytomis įstatymo pataisomis buvo siekiama nustatyti tokius pat darbo apribojimus tiek vadinamiesiems rezervininkams“, tiek ir buvusiems kadriniams darbuotojams, tačiau prezidentas Valdas Adamkus vetavo įstatymo pataisą, nes, jo manymu, papildžius įstatymą asmenų, kuriems taikomi apribojimai, sąrašą KGB rezervo karininkais, jiems būtų nustatyti žmogaus teisių ir laisvių apribojimai, kurie nėra adekvatūs siekiamam tikslui.

Be to, kaip akcentavo prezidento argumentus tuomet pristačiusi patarėja teisės klausimais A.Rauličkytė, darbo apribojimai buvusiems KGB rezervininkams būtų įvesti per vėlai – praėjus 17 metų po nepriklausomybės atkūrimo ir po 8 metų, kai įsigaliojo darbo apribojimai KGB darbuotojams.

Dabartinės pataisos, kaip ir ankstesnės, tiesiogiai kirstų dviem konkretiems asmenims – buvusiam Valstybės saugumo departamento vadovui Arvydui Pociui ir Seimo nariui, buvusiam užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui, kurie sovietmečiu buvo įtraukti į KGB rezervo karininkų sąrašą.

A.Valionis yra pareiškęs norą grįžti į diplomatinę tarnybą. Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK), svarstęs jo kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius Argentinoje, jai nepritarė. Vienas URK motyvų – tuomet dar nebuvo galutinio sprendimo dėl Seime svarstomų darbo apribojimus KGB rezervininkams numatančių pataisų.

A.Pociaus ir A.Valionio priklausymą KGB rezervui prieš porą metų tyrė laikinoji Seimo komisija, konstatavusi, jog jų praeitis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.