Lietuvos piliečių pastangos daryti įtaką politiniams sprendimams klimpsta biurokratijos liūne

Nors Lietuvos įstatymai suteikia formalių galimybių įsitraukti į valdžios sprendimų priėmimo procesą, tačiau tai tik graži schema, nes atotrūkis tarp valdžios ir visuomenės didėja, o žmonės nesijaučia galintys daryti įtaką politiniams sprendimams.
Tai teigė ekspertai antradienį pristatę Pilietinės visuomenės instituto iniciatyva atliktą pirminę Lietuvos valdžios institucijų prieinamumo analizę.

Ekspertų išvadose sakoma, kad didžiausią įtaką priimant sprendimus turi Seimas, Vyriausybė, prezidentas, kuris jam suteikta įstatymų leidybos iniciatyva naudojasi pakankamai retai, ir savivaldos institucijos, o Konstitucija ir kiti įstatymai garantuoja paprastų piliečių teises įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą bemaž visuose etapuose.

Tačiau, socialiniu eksperimentu tyrimą pagrindusių ekspertų teigimu, informacijos šaltiniai apie priimamus sprendimus ir viešuosius finansus yra išsklaidyti skirtingose institucijose, duomenų kiekis yra didelis, pati informacija yra neišsami, nenuosekli, dažnai publikuojama tik formaliai imituojant jos pateikimą. Informacijos paieškoms sugaištama daug laiko.

Piliečiai dažnai nežino, į kokias įstaigas kreiptis ir nėra šviečiami, kaip naudotis savo galimybėmis bendraujant su valdžia, eskpertai taip pat pastebėjo egzistuoja pernelyg daug taisyklių ir procedūrų, apsunkinančių piliečių dalyvavimą. Žmonės, jų teigimu, ne visada sulaukia atsakymų iš valdininkų, į piliečių nuomone retai atsižvelgiama, to nepagrindžiant.

Savivaldybės, kurios yra arčiausiai žmonių, neįtraukia jų į sprendimų priėmimo procesus, o Vyriausybė vertindama projektus dirba neskaidriai – nėra skelbiama informacija apie projektus, jų rengimo eigą, pagrindimą, išreikštas nuomones bei nuogastavimus. Valdžia neinformuoja visuomenės apie priimtų sprendimų pasikeitimus.

Pasak ekspertų, pasaulyje įprasta viešųjų finansų kaštų ir naudos analizė Lietuvoje yra retenybė, vertinimus, kaip leidžiami viešojo intereso sferoje esantys pinigai atliekantys žmonės nenurodomi, alternatyvių – „iš šalies“ – skaičiavimų valdžios institucijos nelaukia, patys vertinimo dokumentai dažniausiai viešai neprieinami.

Ekspertai konstatavo, kad toks valdžios elgesys stiprina piliečių apatiją ir nesidomėjimą viešaisiais reikalais.

2007 metais nuo sausio iki rugsėjo piliečių iniciatyva Seimui buvo pateikta 15 peticijų, iš kurių 4 pripažintos adekvačiomis ir perduotos Seimo komitetams.

Išanalizavus per šimtą atsitiktinai pasirinktų Seimo komitetuose nagrinėtų įstatymų projektų išvadas, iš visuomenės gautų pastabų ar rekomendacijų ekspertai aptiko 12 projektų išvadose.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.