Pasninkas

Adventas – laukimo, susikaupimo, pasninko metas, kada atsisakome triukšmingų pasilinksminimų, persivalgymo, mėsos, alkoholio, saldumynų, prisirišimo prie TV, kompiuterio, besaikio darbo ir kitų silpnybių.

Pasninkaujant valgoma duona su arbata, kruopos ar net badaujama. Dirbami tik būtiniausi darbai. Daugiau laiko skiriama sportui, buvimui gamtoje.

Tų, kurie pasninkauja kasmet, pagerėja sveikata ir gyvenimo kokybė, o naujokams psitaiko problemų. Turintiems jautrią nervų sistemą atsiranda irzlumas, dirglumas, širdies plakimai, nemiga, pykinimas ar net viduriavimas.

Savarankiškai badaujantys gan dažnai jaučia bendrą silpnumą, nuovargį, blogėja jų atmintis, sutrinka miegas. Vėliau blogėja nuotaika, vystosi depresija. Pradeda kankinti galvos, nugaros, pilvo skausmai, galvos svaigimas.

Dauguma jų patys geria nakčiai migdomuosius, o dieną – kavą, rūko, vartoja analgetikus. Bet sveikata taip pablogėja, kad atsiradusius organizmo veiklos sutrikimus tenka gydyti ligoninėje.

Todėl jei norime staiga pakeisti savo mitybą, o ypač badauti, jei sergame cukralige, mažakraujyste, depresija ar kenčiame nuo vidurių užkietėjimo, kreipkimės patarimo į medikus.

Būkime budrūs, saikingi ir atsakingi, stenkimės pažinti save, savo galimybes. Su džiaugsmu ir viltimi, blaiviai mąstydami ir svajodami sutikime Kalėdas. O tam pasitarnaus pasninkas. Adventas dovanos mums ramybę šioje nervingoje, triukšmingoje kasdienybėje, išmokys džiaugtis kiekviena diena, sugrąžins iš dirbtinio filmų ir kompiuterinių žaidimų pasaulio į realų gyvenimą ir suteiks galimybę tobulėti dvasiškai, įgyvendinti savo svajones, kurti šventes sau ir kitiems. Pasninkaudami grūdinsimės ir tobulėsime fiziškai.