Už blaivią galvą ir švarią sąžinę

Prieš gerą savaitę paskelbta, kad Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK), vienijanti nevyriausybines organizacijas, dirbančias tabako ir alkoholio kontrolės srityje, traukiasi iš premjero sudarytos ir ūkio ministro vadovaujamos darbo grupės. Jos tikslas buvo nagrinėti nesaikingo alkoholio vartojimo priežastis ir siūlyti sprendimo būdus, kaip įveikti šią problemą.

Tikslai gražūs ir, sakytume, kilnūs. Tai, kad girtuoklystė paplitęs reiškinys mūsų krašte, niekam įrodinėti nereikia. Štai prezidentūroje per konferenciją „Destruktyvus elgesys ir alkoholis” Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis sakė: „Kalbame apie masinę girtuoklystę, apie dešimčių tūkstančių Lietuvos piliečių visišką dvasinę ir fizinę degradaciją, apie prasigėrusius moksleivius, apie jaunus žmones, kurių likimą nė dvidešimties nesulaukus jau nulėmė alkoholis.”

Taip pat kalbama ne tik apie asmenines tragedijas (tai neišmatuojama žala), bet ir apie valstybei daromus milijoninius nuostolius. Tačiau būtent tie, kurie, atrodytų, ir užsiima tuo, kad gintų valstybės interesus, kurie yra tituluojami „valstybininkais”, daro viską, jog bet kokie bandymai sutramdyti alkoholiu dvokiančius stumbrus patirtų nesėkmę.

Sukurdamas šią grupę premjeras pasielgė kirkiliškai. Susirūpinusiu veidu parodo, kad mato problemą, kad ji svarbi visuomenei, ir padaro veiksmingą mostą – įsteigia darbo grupę. Dėl kvapo būtinai į ją pakviečia visuomenininkų, kokį sąžiningą ekspertą ir taip sudaro regimybę, jog atstovaujama visoms suinteresuotoms šalims. Jai vadovauti paskiria kokį ministrą, departamento vadovą ar patarėją, kurio užduotis – taip sukti reikalą, kad veikla būtų paprasčiausiai imituojama. Paskui nepatenkintiems, įtariems ar abejojantiems piliečiams sakoma: „Dalyvavo visi, sprendimus priėmėme kolegialiai, po mūšio kardais nemosuojama.”

Todėl toks desperatiškas NTAKK sprendimas suprantamas ir nuoseklus. Juk priešingu atveju visuomenininkų rankomis galima pasinaudoti prastumiant savus interesus. Turime suprasti, kad kalbama ne vien apie darbo grupę, o apie ištisą sistemą, kurios sudedamosios dalys yra alkoholio gamintojai, jų siekius palaikantys mokslininkai ir žiniasklaida, aukščiausio lygio politikai.

Šios sistemos tikslas – įpiršti visuomenei nuomonę, kad jei bus, pavyzdžiui, ribojama alkoholio reklama, labai nukentės mokslas, menas, sportas, apeliuojama į šeimos ir švietimo sistemos vaidmenį, bet „pamirštama”, jog tokie procesai ilgalaikiai, rėkiama apie pažeidžiamas piliečių laisves.

Suprantama, lobizmas yra normalus reiškinys demokratinėje šalyje. Tačiau Lietuvoje jis pasireiškia brutaliomis formomis, korupcija, užkulisiniais susitarimais ir bandymais pačiomis įvairiausiomis priemonėmis nutildyti alkoholio ribojimo šalininkus. Pastarasis dalykas tampa rodikliu, rodančiu, kad ribojimų šalininkų veikla yra paveiki.

Dažniausiai eskaluojamas argumentas, esą į Lietuvą grįžta draudimų era. Tačiau kalbama ne apie draudimus, o apie rinkos reguliavimą, kurį sudarytų svaigalų reklamos mažinimas, alkoholinių gėrimų akcizo didinimas, alkoholio prieinamumo ribojimas, atsakomybės pardavėjams už prekybą nepilnamečiams griežtinimas, girtų vairuotojų atsakomybės didinimas. Visas šias kontrolės priemones civilizuotas pasaulis pripažįsta. Tačiau Lietuvoje kitais metais, kai keisis akcizų tvarka, nauji alkoholio akcizai bus mažesni už degalų…

Tad esama tam tikru požiūriu metafizinės kovos. Ne tik dėl blaivios galvos, bet ir dėl švarios sąžinės.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.