Atsirado vilčių, kad baigsis ginčas, apkartinęs Europos Sąjungos santykius su Rusija. Maskva ir Varšuva susitarė, jog Rusija panaikins lenkiškos mėsos embargą, savo ruožtu Lenkija nebeblokuos ES ir Rusijos derybų.
Trečiadienį Lenkija ir Rusija ketina pasirašyti memorandumą, kuriuo bus atšauktas lenkiškos mėsos importo draudimas, dėl kurio buvo užblokuota naujoji Europos Sąjungos ir Maskvos partnerystės sutartis. Abiejų šalių žemės ūkio ministrai susitarė memorandumą pasirašyti Kaliningrade.
2005 metų lapkritį Maskva įvedė draudimą įvežti lenkišką mėsą ir kitus žemės ūkio produktus paaštrėjus Rusijos ir Lenkijos, kurią valdė premjeras Jaroslawas Kaczynskis, santykiams. Anot Rusijos, neva bloga produktų kokybės kontrolė, tačiau Lenkija mano, kad šis žingsnis buvo politiškai motyvuotas.
Savo ruožtu ES narė Lenkija užblokavo ES ir Rusijos derybas dėl naujos sutarties, kuri įtvirtintų bendradarbiavimą opioje energetikos srityje. Lenkijos veto palaikė ir Lietuva, kai Rusija nutraukė žaliavos tiekimą vamzdynais naftos perdirbimo gamyklai „Mažeikių nafta”.
Rusijai uždraudus lenkiškos mėsos importą dideli jos kiekiai keliavo į Lietuvos rinką.
Nuo spalio mėnesio, kai rinkimus Lenkijoje laimėjo liberali Liaudies platforma, naujasis premjeras Donaldas Tuskas siekia pagerinti santykius su Maskva ir kitomis Europos šalimis. Jis patvirtino Lenkijos siekį atšaukti veto prasidėjus ES ir Rusijos deryboms, kai tik Rusija panaikins importo draudimą. Jo žodžiais, mėsos embargas jau beveik atšauktas, sausį gali būti panaikintas embargas ir kitiems Lenkijos žemės ūkio produktams. „Šioje situacijoje mūsų veto nustos galioti, ir mes su dideliu malonumu apie tai paskelbsime”, – sakė Lenkijos premjeras.
Nepaisant šių postūmių, Lenkija ir Lietuva tikriausiai vis tiek tebevetuos ES ir Rusijos partnerystės derybas iki kovo mėnesio, kai Rusijoje vyks prezidento rinkimai. „Abi šalys susitarė laukti ir stebėti, kaip klostysis įvykiai po rinkimų Rusijoje”, – teigė diplomatinis šaltinis Briuselyje. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus patikino, kad Lenkijai nusprendus, jog geriau nutraukti veto, Lietuva kaimynę palaikys.
Lietuva norėtų paspausti Rusiją, kad ši atidarytų naftotiekio „Družba” atkarpą, nors diplomatai teigia, jog dėl to Maskva vargu ar nusileis. Rusijos vamzdynų monopolininkė „Transneft” naftotiekio uždarymo 2006 metais priežastimi įvardijo gedimus. Lietuva tvirtina, kad naftotiekio uždarymą lėmė politinės priežastys – „Mažeikių naftos” pardavimas Lenkijos bendrovei „PKN Orlen”, o ne Rusijos bendrovėms.
„Naftos tiekimas – ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai aktualus klausimas”, – sakė Lietuvos diplomatas, aiškindamas, kodėl Vilnius tikisi Lenkijos paramos aiškinantis santykius su Rusija.