Rusija trečiadienį pareikalavo, kad Britų Taryba nutrauktų savo veiklą Rusijos Federacijos regionuose, dar labiau padidindama įtampą tarp Londono ir Maskvos, kurių santykiai yra pablogėję dėl buvusio saugumo tarnybos darbuotojo Aleksandro Litvinenkos nužudymo.
Britų Taryba užsienio šalis supažindina su britišku švietimu ir kultūra bei teikia informacijos ir bibliotekininkystės paslaugas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo, kad nuo 2008 metų sausio 1 dienos Britų Taryba sustabdytų visų savo regioninių padalinių Rusijoje, išskyrus centro Maskvoje, veiklą.
Užsienio reikalų ministerija tokį reikalavimą motyvavo tuo, kad Britų Taryba 15 regioninių skyrių įkūrė be būtino teisinio įforminimo ir taip pažeidė Vienos diplomatinių santykių konvenciją.
Didžioji Britanija tokius kaltinimus atmetė, Rusijos veiksmus pavadindama neteisėtais.
„Tai apsikeitimo priemonėmis, kurių buvo imtasi po A.Litvinenkos nužudymo, tąsa”, – sakė Britanijos pasiuntinys Rusijoje Anthony Brentonas (Entonis Brentonas).
„Kodėl Rusijos valdžia nori padaryti tai, nuo ko kentės jų žmonės? Tai, ką Rusija ketina padaryti, yra neteisėta”, – pridūrė jis.
A.Brentonas išreiškė viltį, kad Rusija peržiūrės savo sprendimą. Opozicijoje esantys Britanijos politikai paragino vyriausybę užprotestuoti tokius Rusijos planus.
Britaniją ir Rusiją sieja glaudūs prekybiniai ryšiai ir bendri investiciniai projektai, taip pat akcijų dalys naftos kompanijose „British Petroleum” ir „Royal Dutch Shell”.
Tačiau abiejų valstybių diplomatiniai santykiai itin pablogėjo, kai Rusija atsisakė Britanijai išduoti buvusį KGB darbuotoją Andrejų Lugovojų, kuris, kaip įtariama, praėjusiais metais galėjo nunuodyti A.Litvinenką radioaktyviuoju poloniu.
Už tai, kad Rusija atsisakė išduoti A.Lugovojų, Britanija liepos mėnesį išsiuntė iš šalies keturis rusų diplomatus. Rusija savo ruožtu išsiuntė keturis britų diplomatus.
Rusija tvirtina, kad jos konstitucija draudžia išduoti piliečius užsienio valstybėms. Pats A.Lugovojus neigia kaltinimus dėl A.Litvinenkos nužudymo.