2007 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamentas pritarė atnaujintos „Televizijos be sienų” (angl. Television Without Frontiers) direktyvos versijai. Atnaujinta direktyva įveda naujas taisykles, kuriomis atsižvelgiama į technologijų plėtrą ir siekiama sudaryti vienodas sąlygas Europoje teikti atsirandančias garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugas − užsakomųjų vaizdo programų (angl. video on demand), mobiliosios televizijos ir kitas paslaugas. Dėl to ši direktyva dar vadinama Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyva.
Naujosios direktyvos esmė – kilmės šalies principas, kuris buvo ir 1989 m. „televizijos be sienų” direktyvos pagrindas. Nuo devintojo dešimtmečio pabaigos šis principas atliko pagrindinį vaidmenį skatinant tarpvalstybinę palydovinę televiziją ir laipsniškai kuriant visos Europos televizijos kanalus. Ateityje šis principas taip pat užtikrins, kad garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų teikėjai (pvz., užsakomųjų vaizdo programų, naujienų, sporto programų paslaugų teikėjai arba garso ir vaizdo turinio, kurį galima parsisiųsdinti į judriojo ryšio prietaisus, paslaugų teikėjai) laikytųsi tos valstybės, kurioje yra įsisteigę, o ne visų 27 skirtingų nacionalinių teisinių sistemų teisės aktų.
Pagrindinės direktyvos naujovės:
– Naujoje direktyvoje skiriamos televizijos transliavimo (angl. linear) ir „non-linear” paslaugos. Televizijos transliavimo paslaugoms priskiriamos analoginė ir skaitmeninė televizija, tiesioginė transliacija (angl. live streaming), tinklo išteklių nuoma (angl. webcasting), tuo tarpu „non-linear” paslaugų pavyzdžiu galėtų būti užsakomosios video programos. Minimų televizijos transliavimo ir „non-linear” paslaugų reguliavimui bus taikomi skirtingi reikalavimai.
– Kilmės šalies principas bus išplėstas „non-linear” (ypač užsakomųjų vaizdo programų) paslaugų atžvilgiu. Tai leis audiovizualinių paslaugų teikėjams audiovizualinį turinį siūlyti kitose ES valstybėse, laikantis tik savos ES valstybės (kurioje įsikūrė) įstatymų reikalavimų. Tokiu atveju nereikės laikytis visų susijusių ES valstybių įstatymų, kurių nuostatos gali skirtis, reikalavimų.
– Įvedamos nuostatos dėl prekių rodymo programose (kitaip dar vadinamo produkto įterpimu) (angl. product placement). Iš esmės tokia reklama bus draudžiama, išskyrus kai kurias išimtis. Prekių rodymas programose privalės būti aiškiai identifikuojamas (TV žiūrovai turės būti informuojami apie prekių rodymą transliacijos pradžioje ir pabaigoje, produkto įterpimas turės būti ženklinamas specialiais simboliais arba bėgančia eilute programos pradžioje) ir bus leidžiamas kinematografiniuose darbuose, filmuose, sporto programose, tačiau bus numatyti ir tam tikri „saugikliai”, tokie kaip draudimas prekių rodymo reklamą talpinti žiniose, programose vaikams ir pan. Leidžiamai prekių rodymo programose reklamai numatyta nemažai kitų specifinių reikalavimų.
– Televizijos reklamos taisyklės nebus tokios išsamios kaip galiojusios nuo 1989 m. Numatyta, jog teisę nuspręsti, kada ir kaip reklama gali būti įterpiama į nekoduotas televizijos programas, gali transliuotojai ir filmų kūrėjai. Bendra reklamos trukmė ir toliau liks 12 min. per valandą. Filmuose, vaikų programose, aktualių įvykių ir naujienų programose reklama negalės būti įterpiama dažniau nei kas pusvalandį.
Valstybės narės atnaujintos direktyvos nuostatas turės įgyvendinti per 24 mėnesius nuo direktyvos įsigaliojimo. Tikėtina, kad Lietuva, norėdama įgyvendinti direktyvą, turės keisti Visuomenės informavimo bei Reklamos įstatymus.
Daugiau informacijos apie atnaujintą direktyvą galima rasti šiuo adresu:
Mykolo Romerio universiteto docentas
dr. Darius Štitilis
Nežinau apie ką šis eilinis ES komisarų sapaliojimas.
Man aišku viena, kad tokios tv, kaip „pervij baltiiskij” neturi būti. Čia jau ne tv be sienų, o tiesioginis kišimasis ir smegenų pudrinimas iš vidaus.
Aš, kaip tv žiūrovas, pageidauju matyti tiesioginį pirmą Maskvos kanalą. Tarpininkų paslaugų ir pagal kažkieno skonį sudėliotos programos man nereikia. Man reikia autentikos!