Labdarai lietuviai aukoja smulkias sumas

Dauguma Lietuvos gyventojų kasmet prieš didžiąsias besibaigiančių metų šventes kam nors aukoja, tačiau dažniausiai – apie 70 proc. – nedideles sumas.

Šiek tiek kasmet aukoja iš esmės visų amžiaus grupių ir socialinės padėties atstovai. Įdomu tai, kad šį atsakymo variantą rinkosi 100 proc. apklausos dalyvių verslininkų. Iš savaitraščio „Veidas“ užsakymu atliktos skambučių centro „Fonitel“ 500 Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausos neaišku, ar jie iš tikrųjų neaukoja didesnių sumų, ar būdami kuklūs nenorėjo prisipažinti labdarai aukojantys daugiau.

7 proc. respondentų – daugiausiai vadinamosios penkiasdešimtmečių kartos atstovų ir vadovų – prisipažino labdarai aukojantys dideles sumas.

Penktadalis respondentų iki šiol nėra niekam aukoję, o dar 5 proc. sako patys esą remtini. Iki šiol nė karto niekam nėra aukoję daugiausia jauniausi, taip pat vadinamoji trisdešimtmečių karta ir vyriausi apklausos dalyviai.

Kad kitų negali remti, nes patys yra remtini, pabrėžė net trečdalis pagrindinio išsilavinimo neturinčių ir maždaug penktadalis jį turinčių respondentų, taip pat pensininkai.

Iš esmės visų socialinių grupių apklaustieji sutaria, kad parama labiausiai reikalinga neįgaliesiems. Jauniausi apklausos dalyviai linkę remti vaikų namų auklėtinius, vyriausi – religines bendruomenes, panevėžiečiai akcentuoja daugiavaikes šeimas, o vilniečiai apibendrina, kad paramos reikalingi visi socialiai remtini asmenys.

Įdomu tai, kad apylygiai visų socialinių grupių atstovai buvo kritiški turtingiausiems Lietuvos žmonėms. Daugumos (53 proc.) apklaustųjų nuomone, pasiturintys lietuviai nėra pakankamai filantropiški. 26 proc. teigė, kad užtektinai aukoja tik maža dalis gyvenančiųjų turtingiau.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.