Lietuva sužibo Europos žvaigždyne

Lietuvos nuopelnai siekiant priimti iš pradžių Europos Konstituciją, o šiandien – ir Europos Sąjungos reformų sutartį buvo teigiamai įvertinti. Itin šiltų žodžių mes sulaukėme iš europarlamentaro Grahamo Watsono.

Šiandien ES valstybės žengia dar vieną reikšmingą žingsnį Europos istorijoje – Europos Sąjungos Viršūnių Taryba Lisabonoje pasirašys ES reformų sutartį, kuri padės pagrindus naujai ES institucinei sąrangai. Ši sutartis iš esmės yra 2004 metais prancūzų ir olandų pastangomis atmestos Europos Konstitucijos pakaitalas. Lietuva tuo metu buvo viena iš aktyviausiai dokumentą rėmusių ES valstybių. Daugelis šalių jau tuo metu suprato, kad bendra Konstitucija galėtų užtikrinti bendrą ES politiką įvairiose sferose, kuri neleistų pažeidinėti pavienių narių interesų, kaip, pavyzdžiui, atsitiko Lenkijai ir Lietuvai dėl Šiaurės Europos dujotiekio tiesimo aplenkiant mūsų valstybes.

Aukštas Europos Parlamento pareigūnas, Liberalų demokratų sąjungos už Europą vadovas Grahamas Watsonas, itin akcentavo Reformų sutarties svarbą. „Dabartinėje reformų sutartyje numatyta, kad keisis Europos Parlamento vaidmuo. Ši institucija įgys daugiau atsakomybės ir kompetencijos formuojant Europos Sąjungos bendros piliečių laisvės, teisingumo, vidaus reikalų ir bendrosios Europos energetikos politiką. Taip pat bus suteikta daugiau galių sprendžiant žemės ūkio subsidijų klausimus.

Šiandien Europa kitokia nei prieš penkis dešimtmečius, kai buvo siūlyta sukurti Europos Bendriją. Tuomet iššūkis buvo karas. Nualinta karų Europa suvokė, kad konfrontacija veda į susinaikinimą – ji naikina ne tik tautas, kultūras, bet ir visą Europos civilizaciją. Prancūzijai ir Vokietijai pasisekė iš amžinųjų priešininkių tapti partnerėmis. Šių dienų Europos vienybės idėjai pritarė 27 senojo žemyno šalys. Pasimokiusi iš praeities klaidų ir sugebanti nebekariauti Bendrija atsidūrė naujų iššūkių akivaizdoje. Per 50 metų Europoje užaugo karta, kuri nebeprisimena karo. Tiesa, to nepasakysi apie naująsias šalis nares, šaltojo karo aukas, neseniai išsivadavusias iš totalitarinių režimų. Vis dėlto, pirmoji laisvėje gimusi karta greitai taps pilnamečiais. „Šie jauni žmonės nebuvo įbauginti ar mulkinami propagandinės mašinos, jie galėjo laisvai mąstyti, reikšti savo įsitikinimus ir rinktis, nes užaugo lydimi Europos namų, kaip vieningo kontinento, idėjos”, – sakė G.Watsonas.

Itin šilti G.Watsono žodžiai buvo skirti Lietuvai: „Kokia ateitis laukia šios kartos? Kokia ateitis laukia visos Europos? Prie šio klausimo dar ne kartą grįšime ateinančiais metais, kai ES valstybės ratifikuos naująją reformų sutartį. Kažin, ar turėtume šiandien ant stalo šį ES dokumentą, jei lemiamu momentu per derybas nebūtų buvę Valdo Adamkaus? Lietuva jau ne kartą įrodė, kad net ir būdama maža, gali daryti įtaką Europai. Svarbu, kad kitos ES šalys parodytų solidarumą su Lietuva vystant bendrą ES energetikos politiką.

Lietuvą galėčiau palyginti su mergele, kurią išniekino Stalinas penkiasdešimčiai metų geležine užtvara atitverdamas nuo Europos. Tačiau ši mergelė, išsivadavusi iš pančių, sugebėjo išlikti ori ir laisva. Ji įrodė, kad yra verta tapti Europos šeimos nare. Šiandien būdama ES ji ieško sau derančios vietos. Per šimtmečius Lietuvos žmonės sugebėjo išsaugoti ne tik savo žemę, kalbą, papročius, bet ir kultūrą. Jie išsaugojo ir bendražmogiškąsias vertybes: orumą bei kitas pamatines vertybes, kurių nedera pamiršti.

Svarbu, kad visoje ES būtų suvokti dabartiniai globalūs iššūkiai, aktualūs kiekvienam žmogui: energetinis saugumas, klimato kaita, tarptautinis terorizmas ir kova su organizuotu nusikalstamumu, kuris neturi sienų.

Lietuva turi strategiškai svarbią ES išorinę sieną, ties ja baigiasi ir Europos krikščioniškosios kultūros teritorija, už jos prasideda bizantiškoji erdvė. Tik ne bizantiškoji erdvė ir ne rytietiška dvasia kaltos, kad toje teritorijoje neretai paminamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės. Tuo Lietuva ir skiriasi nuo anos erdvės, nes šioje šalyje žmogus įpratęs mąstyti ir atsakyti pats už save. Tai kol kas neįsivaizduojama kaimyninėje Baltarusijoje ar Rusijoje, kur valdžia gali manipuliuoti žmonėmis ir spręsti už juos, kokį gyvenimą rinktis. Lietuva turi išsaugoti šią vertybę, nes šiandien Europai reikalingas kiekvieno piliečio įnašas, kad kiekvienas pasijustume ne tik savo nacionalinės valstybės, bet ir svarbia visos Bendrijos, turinčios beveik pusę milijardo gyventojų, dalimi.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.