Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos (LiCS) seniūnas Vytautas Bogušis kaltina Seimo pirmininką Viktorą Muntianą neatsakingai kalbant apie interpeliacijų koalicijos partnerių ministrams reikalingumą ir baigtį.
„Seimo pirmininko besąlyginė parama opozicijai, nekreipiant dėmesio nei į interpeliacijų laiką, nei į jų politinį pamušalą bei valstybės stabilumą, jau nekalbant apie elementarią pagarbą koaliciniams susitarimams yra dar labiau iššaukiantys prisiminus nesenas paties V. Muntiano interpeliacijas”, – trečiadienį išplatintame pranešime pastebi V.Bogušis.
V.Muntianas trečiadienį interviu Žinių radijui sakė, kad švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei bei aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui rengiamos interpeliacijos realiai verčia juos iš postų. Jo teigimu, yra sričių, kur abi ministerijos dirbo nepakankamai efektyviai, tad pavojus netekti postų yra realus.
„Aš manau, kad tas pavojus yra realus, nes situacija šiandien abiejose žinybose yra pakankamai sudėtinga. (…) Šitoje situacijoje aš manau, kad blogesnė padėtis yra Aplinkos ministerijoje”, – sakė V.Muntianas.
Seime jau surinkti parašai konservatorių inicijuotai interpeliacijai A.Kundrotui bei liberaldemokratų frakcija parengtai interpeliacijai R.Žakaitienei. Abu ministrai yra socialdemokratų partijos nariai.
Aplinkos ministrui interpeliacijoje keliami klausimai dėl stringančių ES finansuojamų aplinkosaugos projektų. R.Žakaitienei interpeliacija rengiama remiant streikuojančių mokytojų profsąjungos reikalavimą atstatydinti ministrę.
Pagal Konstituciją, nepasitikėjimą ministru gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą į pateiktus klausimus, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.
Seimas, apsvarstęs ministro atsakymą į interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir 71 parlamentaro balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą ministru. Seimo nariai taip pat gali nutarti, kad atsakymai juos tenkina – tuomet nepasitikėjimo procedūra nutrūksta be pasekmių.
Abiems ministrams interpeliacija gresia antrą kartą. Vasarą opozicinės partijos juos bei krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką ir socialinius reikalus kuruojančią Viliją Blinkevičiūtę kaltino priėmus neva valstybei nenaudingą sprendimą privatizuoti alkoholio įmonę „Alita”. Tuomet interpeliacija žlugo.
Pagal Konstituciją, kai pasikeičia bent 7 ministrai, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju, ministrų kabinetas turi atsistatydinti.
Liberalcentristai kartu su socialdemokratais, valstiečiais liaudininkais bei V.Muntiano vadovaujama Pilietinės demokratijos partija sudaro valdančiąją mažumą.