Rusija antradienį sustabdo savo įsipareigojimus pagal svarbią šaltojo karo metu sudarytą sutartį, kuria ribojamas karių ir ginkluotės skaičius Europoje.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas patvirtino, kad Rusijos moratoriumas dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutartimi (ĮGES) įsigalios antradienio vidurnaktį (23 val. Lietuvos laiku), pagal praėjusį mėnesį prezidento Vladimiro Putino pasirašytą įstatymą.
1990 metais pasirašyta ir 1999-aisiais modifikuota ĮGES nustato tikslius karių ir sunkiosios ginkluotės dislokavimo nuo Atlanto pakrantės iki Rusijos Uralo kalnų limitus. Ši sutartis padėjo išspręsti patį šaltąjį karą.
Dalyvavimo joje sustabdymas reiškia, kad Rusija galės perkelti karius nepranešusi apie tai NATO. Tai naujas smūgis Rytų ir Vakarų santykiams, kurie ir taip nukentėjo dėl Maskvos grasinimo pasitraukti iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties.
Įtampą didina ir JAV planai NATO priklausančių Lenkijos ir Čekijos teritorijose dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos elementus. Vašingtonas tvirtina, kad ši sistema yra nukreipta prieš Iraną, bet Maskva sako, kad šis „skydas” kels grėsmę jos branduolinėms pajėgoms.
Pasak Maskvos, ĮGES reikia smarkiai pertvarkyti, bet Rusija galėtų vėl prisijungti prie šios sutarties, jei NATO šalys sutiktų su pakeitimais.
„Šis moratoriumas yra ne pabaiga, … bet būdas atkreipti mūsų partnerių dėmesį į nepalankią situaciją šioje srityje”, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos saugumo departamento vadovas Anatolijus Antonovas.
Tačiau Rusijos ginkluotųjų pajėgų analitikas Pavelas Felgenhaueris sako, kad „sutartis mirė”.
„Kas buvo labai svarbu, tai skaidrumo režimas, kuris gerai ir labai aktyviai veikė, sudarydamas sąlygas visos kariškių veiklos skaidrumui”, – sakė jis.
„Kai ĮGES nebebus, Europos šalys praras svarbų nepriklausomą informacijos apie Rusijos kariškių veiklą šaltinį”, – pažymėjo jis.
Rusijos nepasitenkinimas pirmiausia susijęs su tuo, kad NATO neratifikavo sutarties pataisyto 1999 metų varianto, kuriuo buvo atsižvelgta į tuos didžiulius pokyčius po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-aisiais.
NATO šalys sako, kad negali ratifikuoti 1999 metų varianto, nes Rusijos karių buvimas Gruzijoje ir Moldovoje pažeidžia šią sutartį, bet Maskva šį kaltinimą atmeta.
Be to, Maskva stumia ĮGES limitų dėl karių perkėlimo į vakarinį šalies pakraštį pakeitimus.
„Įsivaizduokite, kad prezidentas (George’as W.) Bushas (Džordžas V.Bušas) negali perkelti savo pajėgų iš Kalifornijos į Niujorko regioną, – sakė A.Antonovas. – Tai absurdiška”.
Rusija taip pat nori, kad prie ĮGES prisijungtų Baltijos valstybės.
Analitikai sako, kad dėl tokio ilgo nesutarimų sąrašo ĮGES vargu ar pavyks atgaivinti.
Neaišku tik tai, ar ĮGES žlugimas nulems konkrečius pajėgų dislokavimo pasikeitimus.
Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško kalbėjo neaiškiai.
„Rusija neplanuoja didinti savo pajėgų Europoje, tai yra, aišku, jei nebus bandymų didinti NATO šalių pajėgų”, – sakė jis.
Pasak P.Felgenhauerio, „praktiškai neišvengiama, kad Rusija pradės kelti ginkluotę į Vakarus, pirmiausia – prie Baltijos valstybių sienų”.
„Ekonomiškai labai prasminga perkelti pajėgas iš Sibiro į Leningrado sritį, nes laikyti jas Sibire du ar tris kartus brangiau. Tai taip pat pasiųs aiškų signalą Vakarams. Rusijai tai dvigubai naudinga situacija”, – sakė jis.