Ekspertai teigia šiemet Lietuvoje nustatę mažesnį kyšininkavimo mastą nei prieš dvejus metus, tačiau ši korupcijos apraiška visuomenėje dažnai vis dar vertinama kaip norma.
„Jeigu žiūrime į gyventojų patirtį, atskirose institucijose šiek tiek mažiau yra duodama kyšio, taip pat rečiau yra prievartaujamas kyšis. Tačiau jeigu žvelgiame į nuomonę arba nuostatas, tai visgi kyšininkavimas yra greičiau norma, negu koks socialinis ar moralinis blogis”, – žurnalistams sakė „Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) parengtą tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2007” pristačiusi Jolanta Aleknevičienė.
„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2007” sudarytas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu. Tyrimu siekiama nustatyti korupcijos lygį ir vaidmenį visuomenėje, išanalizuoti kyšininkavimo atvejus bei įvertinti antikorupcinį Lietuvos potencialą. Tyrimu atskleistos tendencijos pristatytos Prezidentūroje antradienį vykstančioje konferencijoje „Korupcijos pažabojimo vizijos 2008”.
Tyrimas parodė, kad palyginus su paskutinįkart 2005 metais atliktomis apklausomis, padaugėjo manančių, jog kyšio davimas padeda spręsti problemas – taip 2007 teigė 85 proc. gyventojų (2005 metais taip manančių buvo 78 proc.). Iš įmonių vadovų teigiamai į šį klausimą atsakė 78 proc. (2005 metais – 74 proc.).
Pasak J.Aleknevičienės, dažniausiai kyšiai duodami gydymo įstaigose, kelių policijai, automobilių techninės apžiūros centruose. Ji taip pat pastebi, kad verslininkai yra linkę „skaidrėti” labiau nei visa visuomenė. Tyrimas rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nors kartą davė 28 proc. gyventojų (2005 – 27 proc). Iš įmonių vadovų atsakymų matyti, kad kyšius davė 17 proc. įmonių atstovų (2005 – 20 proc.).
„Mažiau verslininkų davė kyšį per pastaruosius 12 mėnesių, ir jie rečiau ketintų duoti kyšį. Verslo sąlygos, galbūt konkurencija ir visa kita aplinka, skatina verslą greičiau skaidrėti, negu bendrai visus gyventojus, kurie pirmai progai pasitaikius yra linkę duoti kyšį”, – aiškino J.Aleknevičienė.
Vis dėlto Lietuva pagal šį tyrimą pasaulio kontekste tebeatrodo prastai.
„Mūsų šalis atsiranda šalia tokių šalių kaip Moldova, Ukraina, Indija – tokių šalių grupėje, kur kyšio mokėjimas yra dažnas. Vakarų Europos šalių rodikliai yra daug geresni, žymiai rečiau yra mokami kyšiai”, – sakė TILS atstovė.
Tačiau STT vadovas Žimantas Pacevičius suabejojo tokiu Lietuvos palyginimu su kitomis šalimis.
„Su kai kuriai tyrimais galima būtų nesutikti. Mane nustebino, kad mes šiandien esame su valstybėmis tokiomis, kurios tikrai yra korumpuotos, o Rusija yra aukščiau mūsų, dėl ko aš tikrai nesutiksiu. Pagal kitus tyrimus Rusija yra žymiai žemesniame lygyje – tyrimai prieštarauja vieni kitiems”, – sakė Ž.Pacevičius, drauge pripažinęs, kad „tikrai situacija yra nepatenkinama”, ir jo vadovaujamai tarnybai darbo kovojant su korupcija netrūksta.
J.Aleknevičienės teigimu, visuomenės nelinkusi patikėti valdžios pastangų veiksmingumu kovoje su korupcija.
„Tik 9 proc. tiki, kad valdžios pastangos mažinti korupciją yra efektyvios”, – komentavo J.Aleknevičienė, pažymėjusi, kad ir specialistai pasigenda valdžios dialogo su nevyriausybinėmis organizacijomis bei aktyvesnio visuomenės įtraukimo į kovą su korupciją.
„Transparency International” (TI) šį rudenį pristatytas naujausias Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrimas taip pat rodo, kad Lietuva negali pasigirti sėkmingai kovojanti su korupcija – šalies įvertinimas šiemet, kaip ir pernai, liko žemiau 5 balų – tokiu balų skaičiumi įvertinamos šalys, sugebančios pažaboti korupcijos.
„Transparency International” yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, užsiimanti antikorupcine veikla visame pasaulyje.