Nekokybiškų prekių sąrašą papildė auksas

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyrius šiemet gavo 7 vartotojų skundus dėl nekokybiškų gaminių iš aukso. Tiek oficialių skundų inspektoriai sulaukė pirmą kartą. Nusiskundimų telefonu jie nebeskaičiuoja, rašo „Šiaulių kraštas”.

Šiaulių skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Miglė Tamkevičienė spėja, jog po Naujųjų metų skundų dėl nekokybiškų aukso dirbinių padaugės, nes papuošalus žmonės pirks dovanoms. Pasak jos, papuošalai iš aukso tampa vienkartiniais gaminiais.

Inspektorės teigimu, perkant juvelyrinius gaminius pirmiausia reikia pasinaudoti savo teise gauti visapusišką informaciją apie prekę, išskirtinius jos naudojimo ypatumus. Prekę įsigijus, pasiimti ir saugoti pirkimo kvitą – be jo teisybės neįrodysi.

Nusipirkę nekokybišką prekę, pirkėjai turėtų raštu kreiptis į parduotuvės vadovą, nurodyti defektus ir savo pageidavimus.

Pastebėta, kad nusipirkę nekokybišką papuošalą pirkėjai išgirsta: juvelyriniai gaminiai nekeičiami ir pinigai už juos negrąžinami. I. Marcinkienė konstatuoja: prekybininkai sąmoningai manipuliuoja daiktų keitimo ir grąžinimo taisyklėmis.

„Jose nurodyta: nekokybiškos ne maisto prekės keičiamos arba pirkėjo pageidavimu už jas grąžinami pinigai. Tačiau prekybininkai pirkėjams parodo kitą taisyklių punktą: jei pirkėjui nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis ar spalva, ji nekeičiama. Į nekeičiamų prekių sąrašą įtraukti ir juvelyriniai dirbiniai”, – taisykles išaiškino I. Marcinkienė.

Jeigu prekei garantinis terminas nenustatytas, prekė grąžinama (keičiama) per protingą terminą, bet ne ilgiau kaip per dvejus metus. Tai galioja tuo atveju, jei išaiškėja pirkimo metu buvęs paslėptas gamybinis defektas.

Juvelyrinių dirbinių bendrovės savininkas Giedrius Kleišmantas nenustebo išgirdęs apie pirkėjų skundus.

„Močiutė anūkui norėjo pirkti auksinį žiedą. Išgirdusi, jog autorinis darbas kainuoja maždaug tūkstantį litų, persigalvojo – kitur matė už 300 litų. Auksas yra pabrangęs. Kokio plonumo tuomet turėtų būti auksinis žiedas? Tai yra folija. Tačiau man atsakė: svarbu, kad pigus, auksas yra auksas”, – G. Kleišmantas pastebėjo, jog prekių kokybę diktuoja pirkėjai. Jie nori ne kokybės, o pavadinimo ir rinka orientuojasi į pirkėją.

Aukso dirbiniai vežami iš Honkongo, Tailando, Italijos, Indijos, Izraelio, Turkijos. Ir iš visur galima parsivežtų blogų dirbinių. G. Kleišmantas pavyzdžiu paėmė Turkiją. Pagal juvelyrikos gamybą, Turkija skirstoma į „baltąją” ir „juodąją”. „Baltosios” aukso gaminių kainos nemažos, nes jie yra kokybiški.

„Juodojoje” Turkijoje metalas neišvalomas, po keletą kartų perkaitinamas ir auksas tampa ne tąsus, bet trapus”, – sakė jis.

Kodėl anksčiau darbininkė prie staklių dirbdavo pasipuošusi auksiniais žiedais ir jie nelūždavo?

„Buvo standartai, kurie sudėtingesnį žiedą leisdavo gaminti iš šviežio aukso. Jei mes prisilaikysime standartų, bus „baltoji” Turkija. Jei žiūrėsime pigumo, bus „juodoji”. Jos šiandien pagrindiniam pirkėjui ir reikia”, – konstatavo G. Kleišmantas.

Anot jo, prabangūs salonai taip pat nėra garantija, kad nusipirksime kokybišką aukso dirbinį. Reikia ieškoti firmų, suteikiančių kuo daugiau informacijos.