Atsisakyti juridinių asmenų aukų politinėms partijoms ir politinių kampanijų finansavimui siūloma naujos redakcijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimų projektuose.
Antradienį Seimui ketinama pateikti net du tokius alternatyvius projektus. Vieną projektą, kurį rengė Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, ketina pateikti Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas.
Teisingumo ministras Petras Baguška ketina pateikti Teisingumo ir Finansų ministerijų rengtą Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo projektą.
Šiais projektais siekiama užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumą ir viešumą. Po jų pateikimo Seimas turės apsispręsti, kokį projektą toliau svarstyti.
Seimo valdybos sudarytos darbo grupės teikiamame projekte siūloma įtvirtinti privalomą visų politinės kampanijos dalyvių registravimą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK). Projekto autoriai siūlo papildyti politinių partijų finansavimo šaltinius, įrašant palūkanas už bankuose laikomus indėlius bei lėšas iš gyventojų pajamų mokesčių dalies, pervestos politinei partijai.
Taip pat siūloma apriboti subjektus, turinčius teisę aukoti politinės kampanijos dalyviams, uždraudžiant juridinių asmenų aukas bei sumažinti leistiną vieno fizinio asmens aukos dydį nuo 300 MGL iki 30 MGL.
Pagal siūlomą teisinį reguliavimą visos politinės partijos, atitinkančios įstatymo nustatytus kriterijus, turės teisę į valstybės biudžeto dotaciją. Dotaciją sudarys fiksuotoji (10 procentų nuo bendros dotacijos sumos) ir kintamoji dalys (pagal rinkimų rezultatus). Teisę į dalies politinės kampanijos išlaidų kompensavimą turės politinės partijos, gavusios ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų bei atitinkančios kitus įstatymo projekte nustatytus reikalavimus. Konkretų politinei partijai skiriamų lėšų dydį nustatys VRK. Valstybės biudžeto dotacijos ir kompensacijos, skiriamos politinėms partijoms, lėšų valstybinį auditą atliks Valstybės kontrolė.
Projekte siūloma nustatyti, kad politinės reklamos skleidimas garso ir vaizdo kūriniais (klipais, filmais) per radiją ir televiziją draudžiamas. Politinės reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse politinės kampanijos metu siūloma finansuoti valstybės biudžeto lėšomis. VRK įstatymo nustatyta tvarka turės parinkti politinės reklamos skleidėjus taip, kad politinė reklama būtų skleidžiama per nacionalinius ir regioninius transliuotojus.
Projekte siūloma, kad teikimą prokurorui dėl politinės partijos ar kito politinės kampanijos dalyvio veiklos tyrimo gali teikti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), VRK, Valstybinė mokesčių inspekcija ar Valstybės kontrolė. Teismas, nustatęs, kad politinės partijos, jos valdymo organų ar jų narių, politinės kampanijos dalyvių veikla yra netinkama, gali taikyti įstatyme numatytas priemones arba įpareigoti VRK panaikinti kandidato ir politinės kampanijos dalyvio registraciją. Taigi politinės kampanijos dalyvis, kurio veiklą teismas pripažins netinkama, negalės dalyvauti rinkimuose.
Teisingumo ministras P. Baguška, Seimui pateiksiantis dokumento projektą, kurį rengė Teisingumo ir Finansų ministerijos, tikisi, kad jį priėmus bus panaikinta politinių partijų priklausomybė nuo stambių aukotojų įtakos priimant politinius sprendimus. Šiame projekte siūloma nustatyti pareigą fiziniam asmeniui, paaukojusiam partijai ar politinei kampanijai daugiau kaip 150 MGL dydžio auką, deklaruoti turtą ir pajamas. Šia nuostata siekiama, kad juridinių asmenų pinigai nebūtų skirstomi per fizinius asmenis, taip pat, kad nekiltų abejonių, ar konkretus asmuo pagal savo turimas pajamas galėjo paaukoti minimą sumą.
Projekte numatomas papildomas politinių partijų lėšų šaltinis – nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio dalis, gyventojų prašymu pervedama politinei partijai, taip didinant netiesioginį partijų finansavimą iš valstybės biudžeto.
Projekto rengėjai siekia didinti valstybės biudžeto lėšų dalį partijų biudžete ir taip mažinti poreikį partijoms ieškoti kitų (tarp jų ir neskaidrių) lėšų šaltinių. Todėl siūloma skirti biudžeto lėšų visoms partijoms, atitinkančioms Politinių partijų įstatymo reikalavimus, kurių nariai moka nario mokestį, paskirstant joms dalį (10 procentų) visų lėšų, numatytų biudžete partijų finansavimui. Kitą dalį valstybės biudžete numatytų lėšų politinėms partijoms siūloma paskirstyti proporcingai rinkėjų paduotiems per rinkimus balsams, mažinant gautų rinkėjų balsų ribą nuo 3 iki 1 procento.
Siekiant riboti politinei reklamai skiriamų lėšų dydį projekte siūloma rinkimų agitacijai skirtas diskusijų, politinių partijų rinkimų programų pristatymo, debatų, pokalbių laidas televizijoje apmokėti tik iš valstybės biudžeto skiriamos dotacijos politinei partijai. Taip pat siūloma drausti televizijoje kitokią politinę reklamą negu minimos laidos.
Naujo įstatymo projekto rengėjai siūlo stiprinti partijų finansavimo kontrolę numatant, kad už tai yra atsakinga Vyriausioji rinkimų komisija. Projekte kaip viena iš kontroliuojančių institucijų numatyta ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Siūloma suteikti VRK galimybę pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu iš pateiktos galutinės finansavimo ataskaitos bei auditoriaus ataskaitos paaiškėja, kad buvo padaryti finansavimo tvarkos pažeidimai, turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams. Tuo tikslu siūloma pagreitinti galutinių ataskaitų teikimą ir pailginti laiką iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
Teikiamame projekte numatyta trumpinti terminą politinių kampanijų dalyvių politinės kampanijos laikotarpiu atsiradusiems skolos įsipareigojimams įvykdyti. Kad tokios skolos netaptų negrąžintinomis dovanomis politinėms partijoms, siūloma jų grąžinimo terminą sutrumpinti nuo 6 mėnesių iki 1 mėnesio nuo politinės kampanijos pabaigos.