Dauguma Lietuvos gyventojų laiko save tikinčiais katalikais ir įtariai žiūri į pasaulinėmis religijomis nelaikomus judėjimus.
Kaip rodo pirmadienį pristatyta apklausa, kurią Teisingumo ministerijos užsakymu atliko „Baltijos tyrimai”, tikinčiais save laiko 78,6 proc. apklaustųjų, netikinčiais – 16,4 proc., 1 proc. respondentų teigia esą įsitikinę ateistai.
80,2 proc. respondentų sakė išpažįstantys katalikybę, tačiau tik trečdalis – 34 proc. – bažnyčioje lankosi kartą per mėnesį ar dažniau.
Katalikybė Lietuvoje taip pat yra palankiausiai vertinama pasaulinė religija, ją teigiamai vertina 76,5 proc., tuo tarpu, vertinant tradicines religijas, nepalankiausiai žmonės yra nusiteikę islamo atžvilgiu – 34,2 proc.
58,2 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems nepakanka informacijos apie šalyje veikiančius religinius judėjimus ar grupes, apklausos duomenimis geriausiai Lietuvoje žinomi Jehovos liudytojai ir Tikėjimo žodžio išpažinėjai – šiuos judėjimus žino atitinkamai 52,9 proc. ir 51,8 proc. respondentų, baptistus ir Krišnos sąmonės organizaciją žino kas trečias apklaustasis.
59 proc. respondentų nuomone nepasaulinių religinių judėjimų ar grupių veiklą reikėtų griežtai stebėti, nes ji gali būti žalinga visuomenei arba uždrausti ir leisti veikti tik tradicinėms religinėms bendruomenėms.
Nepalankiausiai vertinami tie religiniai judėjimai, kurių veikla Lietuvoje labiausiai paplitusi – 37,6 proc. respondentų neigiamai vertina Jehovos liudytojus, 32,4 proc. – Tikėjimo žodį. Pastebima tendencija, kad nepalankiau nusistatę šių religinių grupių atžvilgiu yra tie apklausos dalyviai, kurie jas žino.
61,2 proc. respondentų sakė, kad per pastaruosius penkerius metus juos kalbino, siūlė informacijos, kvietė į susitikimą ar ko nors prašė Jehovos liudytojai, 29,1 proc. – Tikėjimo žodis, 16,3 proc. – Krišnos sąmonės organizacija. 56,4 proc. apklaustųjų per šį laiką su naujaisiais religiniais judėjimais tvirtino nesusidūrę.
78 proc. apklausos dalyvių teigė, jog nedalyvauja ir anksčiau nedalyvavo jokių religinių judėjimų ir grupių veikloje, 69,6 proc. sakė, jog nepritartų jei jų vaikas ar anūkas pradėtų dalyvauti kurio nors religinio judėjimo veikloje.
Jei šeimoje kiltų problemų dėl vaikų ar anūkų dalyvavimo religinių judėjimų veikloje, 15,2 proc. sakė, jog kreiptųsi į psichologus, 12,6 – į teisininkus, 8,2 proc. – į bažnyčią, 42 proc. sakė, jog nežinotų, kur kreiptis.
Apklausa buvo atlikta lapkričio 8-17 dienomis, jos metu buvo apklausta 1011 14-74 metų Lietuvos gyventojų.