Mokamas mokslas lietuviams ne prie širdies – tyrimas

Beveik trečdalis apklaustų Lietuvos gyventojų nesutiktų mokėti už studijas aukštojoje mokykloje, antra tiek – studijoms finansuoti skirtų tik nedidelę pinigų sumą – iki 500 litų už semestrą.
Kaip rodo BNS užsakymu RAIT atlikta apklausa, 29,4 proc. respondentų išvis nenorėtų mokėti už savas, taip pat savo vaikų ar vaikaičių mokslus universitete, o 29,2 proc. mokėtų iki 500 litų už semestrą.

Šiuo metu vieno semestro „kaina“ dieniniame valstybinio universiteto skyriuje siekia 520 litų.

Tuo metu beveik ketvirtadalis (23,8 proc.) Lietuvos gyventojų mokslus krimstų arba tokią galimybę suteiktų savo palikuonims už 501-1000 litų, dešimtadalis (9,9 proc.) – šiam tikslui skirtų nuo 1001 iki 2000 litų už semestrą.

Daugiau nei 2 tūkst. litų studijoms skirti galėtų 4 proc. apklaustųjų, o 3 tūkst. litų ribą peržengti sutiktų tik 2,8 proc. respondentų.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekė beveik 1950 litų, atskaičius mokesčius – 1455 litus.

Mokėti už aukštojo mokslo studijas apie 2-3 tūkst. litų labiau linkę buvo aukštąjį išsilavinimą jau įgiję asmenys. Kiek mažiau, 1-2 tūkt. litų, šiam tikslui skirtų gyvenantieji vidutinio dydžio miestuose, tokiuose kaip Šiauliai, Panevėžys ar Alytus.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai rečiau nei gyvenantieji kitose vietovėse minėjo patį mažiausią mokestį už aukštojo mokslo studijas – tai yra iki 500 litų, tačiau dažniau rinkosi 0,5-1 tūkst. litų siekiančią sumą.

Nesutinkantieji mokėti už studijas valstybiniame universitete dažniau nurodė įgiję pradinį arba pagrindinį išsilavinimą.

Reprezentatyvi anketinė apklausa atlikta lapkričio 7-12 dienomis tiesioginio interviu būdu. Tyrimo metu apklausti 1098 respondentai, jo rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.

Politinės partijos birželį susitarė dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų.

Susitarimas numato, kad už studijas turės mokėti visi studentai, tačiau nuo įmokos arba paskolos grąžinimo bus atleidžiami gerai besimokantys valstybinių aukštųjų mokyklų studentai. Aukštosios mokyklos pačios nustatys studentų skaičių ir tikslų studijų įmokos dydį, tačiau įmokos intervalą nustatys valstybė.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtame plane, buvo siūloma, kad nuo 2009 metų rugsėjo 1-osios už mokslą universitete būsimi studentai mokėtų nuo 1040 iki 5200 litų per metus. Pasirinkusieji kolegijas mokėtų mažiau – nuo 1040 iki 1820 litų. Teigiama, kad 30 proc. geriausiai besimokančių studentų už mokslą mokėti nereikėtų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Mokamas mokslas lietuviams ne prie širdies – tyrimas"

  1. ra

    kalbat apie pinigus…o kas pagaliau pasirūpins kokybę…..juokinga, bet dabartinėė mokslo kokybė…verta tieek, kad…visiškai teisingai pasielgė studenčiokas Vilniuje sudeginęs viešai savo diplomą……o beje jei kalbėti apie Klaipėdos socialinį fakultetą…tai neduok dieve tokio bordelio…grąžintų man kas tą laiką..tai bėgčiau net neapsisukdama

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.