Prasidėjus kalendorinei žiemai susigriebta, kad dėl kiemuose ir gatvėse paliktų nenaudojamų automobilių bus neįmanoma valyti sniego. Pareigūnai grasina, esą dėl paliktų rūdyti mašinų jų savininkai gali skaudžiai nukentėti.
Nors policija beveik kasmet griežtai įspėja nebenaudojamų automobilių savininkus, apdaužytos, kone įaugusiais į žemę ratais transporto priemonės vis dar „puošia” sostinės kiemus. Dažniausiai pareigūnai valyti miestą nuo tokių „šiukšlių” pradeda pavasarį. Šiemet sostinės savivaldybės iniciatyva akcija „Neeksploatuojamas automobilis” pradėta rudenį.
Vilniaus miesto Viešosios policijos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Algimantas Minkauskas LŽ sakė, kad per pavasarinę akciją sostinėje buvo rasta daugiau kaip tūkstantis neeksploatuojamų automobilių, jie, šiaip ar taip, išgabenti. Tačiau praėjus vos pusmečiui ir prasidėjus rudeninei akcijai pareigūnų sąrašuose vėl atsidūrė apie 800 nebenaudojamų automobilių. Šiuo metu ieškoma jų savininkų, kurie bus paraginti pasirūpinti savo nuosavybe.
Kiemai lieka nevalyti
Kiemus užgriozdinusios senos mašinos trukdo tiek juos valančioms komunalinėms įmonėms, tiek gyventojams. Daugiausia nepatogumų kyla šaltuoju metų laiku. Rudenį kiemsargiai negali iššluoti nubyrėjusių lapų. Iškritus sniegui dėl kiemuose pristatytų nebevažiuojančių automobilių į juos dažnai negali įvažiuoti valymo mašinos. Jei ir įvažiuoja, vis tiek nesugeba išvalyti viso teritorijos.
„Nei per tas mašinas važiuoti, nei aplink jas kastis, – apgailestavo LŽ kalbintas Vilniaus meras Juozas Imbrasas. – Pamenu, ir mano kieme prieš kelerius metus stovėjo nebenaudojamas automobilis. Pasaulyje su tokiais pažeidėjais deramai tvarkomasi, mūsų žmonės truputį apsileidę. Tenka imtis griežtesnių priemonių.”
Gyventojai nebenaudojamų automobilių savininkus keiksnoja. Tačiau ir patys kartais kur nors tyliai palieka nebevažiuojančią mašiną. Žinoma, ne savo kieme. Tačiau J.Imbrasas patikino, kad dauguma tokių automobilių savininkų gavę policijos įspėjimą susitvarko. „Piktybiškų savininkų nedaug. Žmonės supranta, kad nesiėmus priemonių jiems teks ne tik mokėti baudas, bet ir apmokėti sąskaitą už tai, kad pareigūnai patys išgabeno seną automobilį”, – sakė meras.
Padeda seniūnijos
Į savivaldybės inicijuotą akciją pirmiausia buvo įtraukti seniūnijų darbuotojai. Jų pareiga – paliktus nenaudojamus automobilius rasti ir informuoti policiją apie jų buvimo vietą. Kad automobilis paliktas be priežiūros, sprendžiama iš to, jog jis būna be ratų, išdaužytais langais, be valstybinių numerių. Mašinos fotografuojamos, nuotraukos ir aprašas siunčiamas ekologinei policijai. A.Minkauskas tikino, kad šiuo metu visos seniūnijos jau pateikė tokius sąrašus. Į juos patenka net ir seni automobilių kėbulai, kurie riogso privačioje valdoje. Tokį „palikimą” pagal įstatymus taip pat reikia utilizuoti.
Kol kas neaišku, kaip elgtis su automobiliais, kuriems uždėtas areštas. Jų negalima nei sunaikinti, nei išgabenti policijos pajėgomis. Nors tokių atvejų pasitaiko retai. Pareigūnai dažniau randa automobilius, kurių savininkai uždarbiauja užsienyje. Tada niekas nesismulkina – automobilis nutempiamas į sąvartyną, o sąskaita siunčiama savininkui.
„Ši akcija labai sveikintinas dalykas, ypač žiemos pradžioje, – LŽ sakė Rasų seniūnas Igorius Žuravliovas. – Darbas buvo pavestas teritorijų priežiūros specialistams. Pats kasdien važinėju po mūsų seniūniją ir matau, kur tokie automobiliai stovi.” Rasų seniūnijos darbuotojai savo teritorijoje aptiko 17 neeksploatuojamų automobilių. I.Žuravliovas džiaugėsi, kad policijos pareigūnai dirba operatyviai. Dar prieš savaitę Liepkalnio gatvėje automobilių stovėjimo vietas buvo užgriozdinusios trys mašinos, šiandien jų jau nebėra.
Humaniški įstatymai
A.Minkauskas teigė, kad daugelyje Europos šalių paliktų automobilių problemos sprendžiamos drąsiai. Pavyzdžiui, Vokietijoje pareigūnai, pamatę nenaudojamą mašiną, iškart apie tai praneša suinteresuotoms tarnyboms. Šios nesivargindamos įspėti savininkų tiesiog nutempia tokį automobilį į sąvartyną. Šeimininkui kiek vėliau pateikiama nemaloni staigmena – nemenka sąskaita. Taip, pasak A.Minkausko, daroma todėl, kad nenaudojamas automobilis – didesnio pavojaus šaltinis, tad jį būtina skubiai utilizuoti.
Lietuvoje įstatymai humaniškesni. Suradus savininką jam pirmiausia siunčiamas raštiškas įspėjimas. Pasiimti mašiną užmaršiam asmeniui dažniausia leidžiama per 14 dienų. Jei automobilis laiku paimamas, jokia bauda savininkui neskiriama.
Pasak J.Imbraso, pareigūnai stengiasi padėtį vertinti geranoriškai ir kartais pratęsia terminą. Tačiau automobilio savininkui uždelsus imamasi griežtesnių priemonių. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą neeksploatuojamą automobilį laikyti viešoje vietoje – tvarkos ir švaros taisyklių pažeidimas. Tai iš pradžių gresia įspėjimu, vėliau – bauda iki 2 tūkst. litų. Net ir laiku išgabenus automobilį iš viešos vietos, savininko rūpesčiai nesibaigia. Jis turi pranešti ekologinei policijai, kur mašiną nuvilko ar išgabeno. Jei asmuo teigia, kad automobilis remontuojamas, privalo nurodyti, kur tai daroma. Pareigūnai tokius pranešimus visada patikrina. Lygiai taip elgiamasi, jei mašinos savininkas praneša, kad išgabeno ją į privačią valdą. Jei policininkai ten automobilį ir randa, jokių pretenzijų jam nereiškia. Nugabenus automobilį į sąvartyną naikinti policijai tenka pateikti atitinkamą pažymą.
Patariama būti apdairiems
Pareigūnai įspėja gyventojus, kad nesvarbu, kas yra faktinis automobilio valdytojas. Už viską atsako tikrasis jo savininkas. Įgaliojimas vairuoti automobilį dar nereiškia, kad įspėjimai ar baudos bus skirtos įgaliotajam asmeniui.
Prieš porą mėnesių įsigaliojo įstatymo pataisa, lengvinanti pareigūnų darbą, tačiau kartu sukėlė ir papildomo galvos skausmo nenaudojamų automobilių savininkams. Jie privalo pranešti policijai, kas vairuoja ar valdo automobilį. Už pasiteisinimus „nežinau, neatsimenu” galima užsidirbti kelių šimtų litų baudą, o ši dažnai sugrąžina atmintį.
Pagal galiojančius įstatymus, jei parduodate kitam asmeniui automobilį už sumą ne didesnę kaip 5 tūkst. litų, jo galima neišregistruoti. Tačiau pareigūnai pataria visada išsaugoti rašytinį pardavimo aktą. Jame turi būti nurodyti naujojo savininko asmens duomenys. Apsidraudžiant tokį aktą geriausia būtų užregistruoti pas notarą. Jei tokio dokumento neturėsite, savininku vis tiek būsite laikomas jūs ir patirsite visas nemalonias pasekmes. „Dabar jau tik savininko galvos skausmas tokį pardavimo aktą sudaryti ir jį saugoti. Policijai nebereikia ieškoti automobilio įgijėjo. Formaliam savininkui pačiam nesuradus tikrojo, baudžiamas pats”, – LŽ sakė A.Minkauskas. Pareigūnų nesugraudins ir teiginys, kad automobilis išbrauktas ir įskaitos. Mat tai dar nereiškia, jog pasikeitė savininkas.
Trūksta geranoriškumo
Sostinės savivaldybės atstovai neabejoja, kad tokia akcija duos ne vien tiesioginių rezultatų. Gyventojai, įsitikinę, kad dėl paliktų automobilių gali būti nubausti, patys pradės tvarkytis. „Mums vis dar trūksta geranoriškumo. Visada raginu gyventojus būti tolerantiškiems, nepiktinti kaimynų, nesunkinti policijos ir kitų institucijų darbo”, – LŽ pabrėžė meras J.Imbrasas.
Seniūnijų vadovai tikina, kad žmonės linkę įsiklausyti į prašymus. Iš anksto paskelbus, kad bus valomi kiemai, dauguma gyventojų noriai patraukia automobilius ir atveria įvažiavimus į juos.
Tiesiog dar nesame pripratę prie elementarios tvarkos, mat rūpesčių kelia ne tik neeksploatuojamos mašinos. Bėda ta, kad žmonės taip užstato kiemus, jog ištikus nelaimei specialiųjų tarnybų transporto priemonės tiesiog negali privažiuoti prie namo. Skaudi pamoka buvo gaisras Žirmūnų daugiabutyje. Ugniagesiai tuomet sugaišo keliasdešimt brangių minučių, kol buvo pašalinti visi privažiuoti trukdantys lengvieji automobiliai. Gelbėjimo operacija prasidėjo pavėluotai. Galbūt kai kam tai kainavo sveikatą ar net gyvybę.