Knyga – tai dovana sau

„Dievinu Erlicką”

Žinau, kad bičiulius mėgstate stulbinti neįprastomis dovanomis. O kurį iš jų galėtumėt nustebinti padovanojęs knygą? – klausėme grupės „Bavarija” nario Deivydo Zvonkaus.

Mano kolega Juozas Liesis susilaukė dukters, tai jam jau esu paruošęs dovaną – knygą apie vaiko psichologiją. Manau, Juozas šią dovaną priims pakankamai ironiškai, nes auginti vaiką mokomasi ne iš knygų.

O kokią knygą atradote šiais metais sau?

Kažkaip įnikau į senus gerus Senekos „Laiškus Lucilijui”. Tai gyvenimo tiesos, nesikeičiančios jau du tūkstančius metų. Niūriais žiemos vakarais malonu pasinerti į filosofinę gelmę. Iš lietuvių autorių dievinu Juozą Erlicką. Jo ironija ir visas pasaulio matymas yra peršokęs laiką, amžininkams net nelabai suprantamas.

Kokiais keliais knygos ateina į jūsų namus?

Turiu labai daug knygų iš senų laikų – atėmiau iš mamos, nes mano būstas erdvesnis. O pats nusiperku knygą spontaniškai kokiam prekybos centre – pačiupinėju, pavartau – būna, kad patinka. O jei kalbėsime apie lengvus skaitymus, tai man smagiausia fantastika: skraidančios lėkštės, marsiečiai…

„Mėgstu filosofines knygas”

Kokią knygą laikytumėte šių metų atradimu? – paklausėme Jokužio spaustuvės Rinkodaros skyriaus vedėją Eglę Jokužytę.

Aš ypač mėgstu filosofinę literatūrą. Su pasimėgavimu perskaičiau Sharmos „Vienuolį, kuris pardavė „Ferarį”. Iš lietuvių autorių labiausiai patiko J. Ivanauskaitės „Viršvalandžiai”. Skaudi, tikra ir gili, ir atitiko mano tuometinę nuotaiką. Yra filosofijos knygų, kurias vis atsiverčiu, bet įdėmiai, kaip pirmąkart, nebeskaitau, tik susirandu reikalingą vietą. O dabar ant mano stalo – V. Sinelnikovo knyga apie pasąmonės galias „Pamilk savo ligą”.

Balzakas, Marcinkevičius, Gėtė

Kokia knyga artimiausia jūsų širdžiai? – paklausėme Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio.

Mane domina filosofinės pakraipos knygos, mėgstu Antikos filosofus ir kai kuriuos šiuolaikinius; tai man metodologinis mąstymo pagrindas. Turiu prisipažint, kad grožinės literatūros taip intensyviai, kaip anksčiau, nebeskaitau, nes laiko nelieka, o numylėtasis autorius yra Onorė de Balzakas; turiu jo visų romanų rinkinį, jis nučiupinėtas. Būdamas Paryžiuje, lankiausi šio rašytojo name – muziejuje. Prisiliečiu ir lietuvių autorių knygų; kodėl gi ne? Neseniai nusipirkau paskutiniąją mūsų tautos dvasios milžino Justino Marcinkevičiaus poezijos rinktinę, malonu, kad mudu esame asmeniškai pažįstami. Tas žmogus turi Dievo dovaną. Tai jo knyga man ir būtų metų atradimas. Nesu didelis poezijos gerbėjas, bet skaitydamas tokius autorius, patiriu didelį džiaugsmą. Dar vienas mano numylėtinių poetų yra V. Gėtė, aš tuos pačius jo kūrinius skaičiau daugybę kartų. Mane knygos veikia nepaprastai gerai, manau, kad yra ir knygos terapija, ir ji labai padeda. Gaila tik, kad lankydamasis knygynuose, matau daug šlamšto: paviršutinių psichodelinių nukrypimų – neva į fantastiką, neva į pomirtinius gyvenimus. Ir tai, kad tokios knygos perkamos, nelabai suvokiama sveiku protu..

Skaitau ne dėl aistros – dėl išminties

Kuri knyga šiemet padarė didžiausią įspūdį? – teiravomės VDA Klaipėdos vizualinio dizaino katedros dėstytojo, grafiko, profesoriaus Algio Kliševičiaus.

Antano A. Jonyno „Paskutinės dienos Itakėje”. Ją puošia Mikalojaus Vilučio paveikslai. Tai sonetų vainikas – klasikinė poezijos forma, kur turi būti tam tikras eilėraščių skaičius ir jie turi tokią struktūrą: paskutinė eilėraščio eilutė yra kito eilėraščio pradžia. Ir paskutinysis eilėraštis susideda tik iš tų eilučių; ir jie visi turi prasmę. Amato požiūriu tai sudėtingas darinys, ir man patiko gal dėl svarstomų temų: ir apie laiką, senatvę, praradimus ar turėjimus…

Ką šiuo metu skaitote?

Skaitmeninę kaligrafiją. Su proza – prasčiau, nes jai reikia daugiau laiko. O kai leidykloje maketuoju knygas, neišvengiamai tenka jas pasiskaityti. Šiemet teko maketuoti knygą, kuri pirmą kartą išleidžiama Lietuvoje – japonų haiku poezijos antologija (japonų kalba su lietuviška transkripcija)”Paparčio šventi ženklai”. Džiaugiuosi, kad šiame leidinyje yra mano iliustracijos.

Knyga – tai prasmingai praleistas laikas

Kokiai literatūrai šiemet teikėte pirmenybę? – klausiame aktorės Eglės Jackaitės.

Man patinka visos be išimties Paulo Coelho knygos, „Alchemikas”, ypač „11 minučių”, kurią perskaičiau du kartus. Perskaičiau iš naujo Dostojevskio „Brolius Karamazovus”, kurie mokykloje buvo privalomi, bet tada tik „pusiau skaitėm”; kitas dalykas – sąmoningai perskaityti. Patinka rusų klasikai – Tolstojus, Čechovas. Sėkmingai pradėjau skaityti Šventą Raštą, bet dabar sustojau, ir skaitau po truputėlį. Lovoje pavartau tokias knygas kaip „Likimo valdymas” ar „Karmos diagnostika”.

Kokia knyga jus nudžiugintų kaip dovana?

Pas draugus mačiau Sofijos Kanaverskytės poezijos rinkinuką, jos pačios ir iliustruotą. Tokia dovana mane labai maloniai nustebintų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.