Paskutinę didžiųjų Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į Dangų atlaidų dieną į Pivašiūnus suvažiuos katalikiškas Kaišiadorių vyskupijos jaunimas, tikintieji melsis už visus vaikus.
Didžiausi Lietuvoje Žolinės atlaidai truko aštuonias dienas. Per jas Mergelės Marijos malonių prašyta pedagogams, „Caritas” darbuotojams, dvasininkams, melstasi už pašaukimus, šeimas, žemdirbius.
Oktavos dienomis ne visi maldininkai tilpo į 180 metų sukaktį mininčią Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią, todėl Šventosios Mišios buvo aukotos ir jos šventoriuje.
Nuo seno stebuklais garsėjantis Švenčiausiosios Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas į Pivašiūnus sukviečia tūkstančius maldininkų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą žmonės, nešini bažnytinėmis vėliavomis ir altorėliais, į atlaidus eidavo procesijomis, nakčiai apsistodavo pas ūkininkus. Kai kurios senos tradicijos išlikusios iki šių dienų – aplankę Dievo Motiną tikintieji aplink altorių eina keliais, pagerbia šventovę dovanomis.
Pirmoji bažnyčia šiame miestelyje iškilo 1648 metais, antroji – 1766-aisiais. Istorijos šaltiniai liudija, kad abi jos sudegė. Išliko tik bažnyčios fundatoriaus Jono Klodzkio portretas ir garsusis Dievo Motinos Marijos su kūdikiu paveikslas. Stebuklingą jo gydomąją galią liudija pasakojimai ir senieji votai prie paveikslo, dėkojant Mergelei už čia patirtas malones.
Dabartinę Pivašiūnų bažnyčią 1825-aisiais pastatė broliai benediktinai. Šios kongregacijos vienuolio Celestino Sarako rūpesčiu nauja stačiakampė šventovė su kolonomis ir klasikiniu portiku iškilo ant Pivašiūnų kalnelio.
XX a. pradžioje bažnyčioje melstasi lenkų kalba, nors parapijos klebonai buvo lietuviai. Šią tradiciją pakeitė 1911 metais į miestelį klebonauti paskirtas kunigas Alfonsas Petrulis, daug dėmesio skyręs parapijiečių tautinės ir religinės savimonės ugdymui.
Pivašiūnus aplenkė abu pasauliniai karai. Atsidėkodami Švenčiausiajai Mergelei Marijai už globą, pivašiūniškiai restauravo stebuklais garsėjantį paveikslą.
1988 metų rugpjūčio 14 dieną kardinolas Vincentas Sladkevičius jį vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis, Pivašiūnų Madonai suteikdamas Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.
2005-08-20 08:22