Vyriausybė laikosi pozicijos, kad nereikia naikinti šiuo metu dešimt šalyje veikiančių apskričių. Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas trečiadienį pritarė darbo grupės parengtai Lietuvos regionų (apskričių) valdymo tobulinimo koncepcijai, pagal kurią numatoma nenaikinti apskričių bei išlaikyti šiuo metu veikiančią viešojo administravimo institucijų struktūrą. Konstatuota, kad ji pajėgi įgyvendinti regioninę politiką.
Vis dėlto pritarta apskričių funkcijų perskirstymui – jas siūloma labiau decentralizuoti ir dalį perduoti savivaldai, taip pat sustiprinti regionų plėtros tarybų įgaliojimus.
Socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama mažumos Vyriausybė tikina, kad apskričių viršininkai „vykdo daug valdymo, priežiūros ir regioninės plėtros funkcijų, taip pat nėra konkrečių įrodymų, kad apskričių panaikinimas ar jų valdymo pertvarkymas savivaldos pagrindu pagerins valstybės valdymo sistemą ir padarys ją efektyvesnę”. Greičiau priešingai – siūlymas naikinti apskritis turėtų neigiamos įtakos 2007-2013 m. Europos Sąjungos (ES) paramai įsisavinti ir pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Manoma, kad savivaldybės darbų dėl ES paramos paprasčiausiai nesugebėtų padaryti.
Be to, pritarus pasiūlytai koncepcijai nereikėtų keisti Konstitucijos 123 straipsnio, o teritorinis valdymas ir toliau bus organizuojamas pagal dominuojančią ES valstybių valdymo patirtį, kai vyriausybės skiria teritorinius atstovus.
Perdavus dalį funkcijų iš apskričių savivaldybėms gyventojams bus arčiau gauti atitinkamas paslaugas, o valstybei būdingas funkcijas toliau vykdys centrinės valdžios ar dekoncentruotos institucijos. Sustiprinus regioninių plėtros tarybų įtaką būtų geriau organizuota jų veikla bei sudarytos sąlygos atskiroms užduotims įgyvendinti, suformuoti stambesnius regionus iš kelių savivaldybių ar apskričių.
Dar vasarą G. Kirkilas teigė, kad apskričių struktūrinės pertvarkos nebus iki žemės reformos pabaigos