Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pranašauja galimą Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės griūtį, o premjero pareigose regi Tėvynės sąjungos lyderį Andrių Kubilių.
„Nesprendžiamų, aštrių ekonominių ir socialinių problemų krepšelis taip sparčiai didėja, jog tikėtina, kad po Naujųjų metų jis gali ne tik padidinti galvos skausmus Vyriausybei, bet ir privesti prie Vyriausybės griūties. Politinės problemos gali būti efektyviai išspręstos tik politinėmis priemonėmis – naujais Seimo rinkimais arba suformuojant naują koaliciją”, – mano K. Glaveckas.
Jo nuomone, Lietuvai būtų naudinga iki eilinių Seimo rinkimų sukurti naują politinę daugumą iš socialdemokratų ir konservatorių, Tėvynės sąjungos lyderiui Andriui Kubiliui tampant Vyriausybės vadovu.
„Politikoje, kaip ir gyvenime, kartais geriau ištiesti ranką nei ištiesti kojas”, – įsitikinęs K. Glaveckas naujos ir kokybiškesnės Vyriausybės būtinumu.
Politiko nuomone, dabartinė Vyriausybė, neturėdama aiškios politinės daugumos Seime ir būdama mažumos Vyriausybe, nepajėgia nei tęsti valstybės reformų, nei priimti teisingų, ilgalaikių ir svarbių šaliai sprendimų.
Pasak K. Glavecko, didžiąją dalį problemų Lietuvoje lemia Vyriausybės silpnumas ir valstybės valdymo neefektyvumas.
Viena didžiausių problemų, anot jo, išlieka šilumos ūkio efektyvumas, kuris per Lietuvos nepriklausomybės metus mažai tepasikeitė ir išlieka mažai efektyviu bei netaupiu.
„Gyventojai, naudojantys centralizuotą šilumą daugiabučiuose namuose, yra priversti mažiausiai trečdaliu permokėti už šias neefektyvias išlaidas. Iš viso šiais metais mažiausiai 400 mln. litų bus išleista atmosferos ir gatvių šildymui. Neseniai pradėta įgyvendinti daugiabučių namų renovavimo programa yra beviltiškai atsilikusi sprendžiant šias problemas ir neatrodo, kad įgaus didesnį pagreitį. Per tą laiką veltui bus išmesti milžiniški gamtiniai ir finansiniai ištekliai”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė K. Glaveckas.
Pasak jo, europinės kainos nuo 2008 metų reikš, kad pensininkai ir mažas pajamas gaunantys žmonės ne mažiau kaip trečdalį savo pajamų turės skirti būstų šildymui.
„Šie skaičiai perša vieną išvadą, kad XXI amžiuje atsiranda pavojus grįžti prie malkų, kurios taip pat smarkiai brangsta”, – teigia K. Glaveckas.
Kritikuodamas Lietuvos Vyriausybės veiksmus energetikos sektoriuje, K. Glaveckas pažymi, kad Vyriausybės nesugebėjimas susitarti su „Gazprom”, o tiksliau iš viso derybų dėl dujų kainų nebuvimas, daro didelę įtaką infliacijai, nes gamybininkai į būsimų kainų išlaidas perkelia gandais apipiltas dujų kainas.
K. Glaveckas džiaugiasi, kad valiutų valdybos modelis Lietuvoje išlieka pagrindinis garantas lito stabilumui. Pasak jo, tikėtina, kad neefektyvi politinės valdžios veikla nesugebės pažeisti šio modelio, ir litas išliks stabilus euro atžvilgiu, o planai įvesti eurą bus atidėti iki 2013 m.