Mokesčių reformos, palengvinančios įmonėms mokesčių mokėjimą, gali padidinti valstybės biudžeto pajamas dėl išsiplėtusios mokestinės bazės, teigiama naujoje Pasaulio banko, Tarptautinės Finansų Korporacijos ir „PricewaterhouseCoopers” parengtoje pasaulinio mokesčių mokėjimo lengvumo tyrimo ataskaitoje. Antroji metinė ataskaita „Paying Taxes 2008” apima 178 pasaulio šalis. Ataskaita teigia, kad supaprastinus mokesčių sistemas, palengvinus mokesčių deklaravimo procedūras verslui ir sumažinus mokesčių tarifus, laimėtų abi šalys – ir vyriausybė, ir įmonės.
Šiais metais 31 valstybė patobulino savo verslo mokesčių sistemas, o per pastaruosius trejus metus tai padarė 65 valstybės. Bulgarija įvykdė daugiausia reformų, po jos eina Turkija. Nors pelno mokesčio mažinimas buvo pagrindinė reforma, įgyvendinta 27 valstybėse, daugelis šalių palengvino mokesčių deklaravimo naštą supaprastindamos arba panaikindamos kitus verslo mokesčius. Rytų Europos ir Vidurio Azijos šalys 2006-aisiais ir 2007-aisiais metais įgyvendino daugiausia reformų, bet šiose šalyse efektyvūs mokesčių tarifai yra didžiausi, taip pat ir Afrikoje. Mokesčių deklaravimo našta yra didžiausia Lotynų Amerikos, Rytų Europos ir Vidurio Azijos šalyse.
Šiais metais dešimt valstybių, kuriose lengviausia sumokėti mokesčius, yra Maldyvai, Honkongas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Airija, Saudo Arabija, Kuveitas, Naujoji Zelandija ir Kiribatis. Dešimt valstybių, kuriose mokesčius sumokėti sudėtingiausia, yra Panama, Jamaika, Mauritanija, Bolivija, Gambija, Venesuela, Centrinės Afrikos Respublika, Kongas, Ukraina ir Baltarusija.
Mokesčių įstatymų administracinių reikalavimų laikymasis verslui yra didelė našta. Pasaulyje kiekviena įmonė sugaišta vidutiniškai 2 mėnesius per metus visų mokesčių reikalavimų įvykdymui: 15 dienų trunka pelno mokesčio deklaravimas, 21 – su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, 21 – netiesioginių mokesčių deklaravimas. Be to, deklaravimui skiriamas laikas labai skiriasi įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, Azerbaidžane deklaruoti netiesioginius mokesčius užtrunka 105 dienas, o Šveicarijoje – tik vieną dieną.
Skirtumus tarp įvairių šalių mokesčių sistemų geriausiai parodo Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiai. Trys ES šalys yra pirmame penkioliktuke pagal mokesčių mokėjimo lengvumą: Airija (6), Jungtinė Karalystė (12) ir Danija (13). Tačiau trys ES šalys liko paskutiniame reitingo trečdalyje: Lenkija (125), Vengrija (127) ir Rumunija (134). Visas ES šalių sąrašas pagal mokesčių mokėjimo lengvumą yra toks: Airija, Jungtinė Karalystė, Danija, Liuksemburgas, Latvija, Estija, Nyderlandai, Švedija, Slovėnija, Belgija, Portugalija, Vokietija, Lietuva, Austrija, Prancūzija, Suomija, Graikija, Bulgarija, Ispanija, Čekija, Italija, Slovakija, Lenkija, Vengrija, Rumunija.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva pagal bendrą mokesčių mokėjimo lengvumo reitingą pasaulyje užima 71-ą vietą ir atsilieka nuo kitų Baltijos valstybių – Latvijos (20-ta vieta) ir Estijos (31-a vieta). Pagrindinės atsilikimo priežastys yra dvi: ženkliai didesnis su darbo užmokesčiu susijusių pajamų apmokestinimas ir sudėtingesnės bei dažnesnės mokesčių deklaravimo ir mokėjimo procedūros.
Su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių neigiamą įtaką reitingui lemia ne gyventojų pajamų mokestis, bet įmonių mokamos socialinio draudimo įmokos. Pavyzdžiui, Latvijoje įmonėms yra ne tik taikomas gerokai mažesnis šių įmokų tarifas (24,09% palyginti su 30,98 – 31,70% Lietuvoje), bet ir yra nustatytas maksimalus socialinio draudimo įmokos dydis, vadinamosios socialinio draudimo įmokų „lubos”, kurios sudaro palankesnes sąlygas spartesniam aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų kūrimui. Todėl tikėtina, kad kol Lietuva neįsives socialinio draudimo įmokų „lubų”, ji ir toliau pralaimės kovą dėl tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo pagrindiniams savo konkurentams.
Vertinant įmonėms tenkančią mokestinę naštą, svarbu pažymėti, kad pastarajai didelę įtaką daro ne tik pelno mokesčio tarifas, bet ir kitų įmonėms tenkančių mokesčių tarifai. Kad šių veiksnių įtaka gali būti stipresnė už pelno mokesčio tarifo reikšmę, parodo Estijos pavyzdys. Tarp užsienio investuotojų žinoma kaip turinti palankiausią mokestinę aplinką iš visų Baltijos valstybių, ši valstybė pagal įmonių mokestinę naštą (118-ta vieta) nusileidžia ir Latvijai (37-ta vieta), ir Lietuvai (112-ta vieta). Estijoje teigiamą 0% pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui įtaką atsveria mokestis, taikomas paskirstant pelną, bei kiti mokesčiai.
Tai reiškia, kad svarstydamos reformas, šalių vyriausybės turėtų atsižvelgti į visus įmonių mokamus mokesčius, ne tik į pelno mokestį. Pelno mokestis yra tik viena mokestinės naštos dalis, kuri sudaro 37 proc. bendro mokesčio tarifo, 26 proc. deklaravimui sugaišto laiko ir 12 proc. visų mokesčių mokėjimų. Su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos taip pat reikšmingai įtakoja mokesčių mokėjimo ir deklaravimo naštą kai kuriose šalyse.