Šakių rajone esančio Rygiškių kaimo daugeliui pristatyti nereikia – čia įkurtas kalbininko Jono Jablonskio memorialinis muziejus. Tačiau iš jo netrukus gali likti tik griuvėsiai.
Tokios pesimistinės nuotaikos kyla pasižvalgius po tipišką XIX amžiaus pabaigos sūduvio sodybą. Į ją Jablonskių šeima persikraustė 1877-aisiais, kai būsimam lietuvių kalbos normintojui J.Jablonskiui tebuvo 17 metų. Nuo tada čia išlikęs namas, kurio viename gale įrengtas memorialinis muziejus, o kitame – gyvenamosios patalpos sodybos prižiūrėtojui. Išliko ir senoji klėtelė.
Kasmet sodybą aplanko nemažai ekskursantų, organizuojami įvairūs renginiai, tarp jų – teatrų festivalis „Jablonskynė”.
„Vis dažniau girdžiu priekaištų, kad sodybos pastatai labai apšiurę, tačiau ne mano valioje ką nors keisti – aš tik prižiūriu sodybą, priimu lankytojus, parodau muziejų”, – LŽ pasakojo Jablonskynėje jau beveik 10 metų gyvenantis Juozas Gliosas.
Anot jo, didžiausią susirūpinimą kelia gyvenamojo namo ir klėties stogai. Nuo jų slenka kuokštai nendrių, nes pastatai dengti prieš beveik pusę amžiaus, jau patrūnijusios stogų gegnės. Stogų būklei labiausiai pakenkė šių ir praėjusių metų vėtros.
J.Jablonskio sodyba-muziejus priklauso Šakių rajono savivaldybei. Jos administracijos kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė LŽ sakė, kad tokio svarbaus objekto likimas turėtų rūpėti ne tik zanavykams, bet ir visai Lietuvai. Mat po trejų metų bus minimos J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės, ta proga šalies lituanistai inicijuoja 2010-uosius paskelbti J.Jablonskio metais.
„Žinome, kad pastatams būtinas kapitalinis remontas, jau parengtas sodybos rekonstrukcijos projektas, jam reikėtų beveik 3 mln. litų. Vylėmės gauti lėšų iš vieno norvegų projekto, vėliau – iš valstybės, bet visos viltys nuėjo perniek. Dabar tikimės paramos iš Europos Sąjungos fondų. Bet tai bus ne anksčiau kaip 2009-2010 metais. Todėl kitų metų biudžete esame numatę nors dalį lėšų sodybai-muziejui tvarkyti”, – sakė valdininkė.
J.Glioso nuomone, apsaugoti stogus reikėtų dar šiemet, nes jei šią žiemą stūgaus stiprūs vėjai, neaišku, ar nendrių ant jų nors kiek liks.