Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai” racionaliai ir efektyviai panaudoja mokslo įstaigų potencialą, kurio pagrindą sudaro nuo 2003 metų pasirašomos bendradarbiavimo sutarys su Vilniaus Gedimino technikos bei Kauno technologijos universitetais.
Atsižvelgiant į ES transporto raidos prognozes ir įvertinant Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes bei grėsmę, itin svarbu nustatyti pagrindines bendrovės plėtros kryptis. Dariaus Lunio, „Lietuvos geležinkelių” Techninės plėtros skyriaus viršininko teigimu,
Europos Sąjungos ir LR Seimo priimti dokumentai dėl Europos transporto politikos ir Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos strategijos paskatino atlikti Lietuvos geležinkelių transporto plėtros 25-30 metų studiją, ją parengė Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Šiame darbe pateikti pasiūlymai dėl infrastruktūros, energetikos, kontrolės ir valdymo bei kitų geležinkelių transporto sričių plėtros tapo pagrindu rengiant šalies strateginį nacionalinį geležinkelių plėtros 2005-2015 metų planą ir Vyriausybės 2005 metais patvirtintą ilgalaikę (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją.
Įvertinti reikalavimai
Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos pirmojo prioriteto techninės sąveikos specifikacijų analize, parengta 2004 metais, buvo siekiama įvertinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos „Dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos” reikalavimų įgyvendinimą, taikant Lietuvos geležinkelių transporto sektoriuje vienodas techninės sąveikos specifikacijas.
Atliktos studijos
Pasak D. Lunio, ne mažiau svarus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos ir Transporto inžinerijos fakultetų bei Transporto mokslo instituto darbuotojų indėlis į bendradarbiavimą. Rengiant šalies strateginį nacionalinį geležinkelių plėtros 2005-2015 metų planą, buvo atlikta Lietuvos geležinkelių krovinių ir keleivių vežimo raidos ir pokyčių analizė, išnagrinėtos šios rinkos plėtros galimybės ir, remiantis Lietuvos ir ES transporto sektoriaus raidos tendencijomis, taip pat Kauno technologijos universiteto atlikta studija, 2004 metais buvo parengtos Lietuvos geležinkelių krovinių ir keleivių vežimo mastų prognozės iki 2020 metų. Pastarųjų metų bendrovės veiklos analizė rodo, kad vežamų Lietuvos geležinkeliais krovinių mastas atitinka darbe pateikto optimistinio varianto skaičiavimus.
Rengiami vadovėliai
„Deja, turimos lietuvių kalba mokomosios specializuotos literatūros, naudojamos geležinkelių transporto specialistams rengti, nepakanka, o joje išdėstyta informacija – pasenusi,” – primena D. Lunys. Todėl 2005 metais buvo pradėti du mokslo tiriamieji darbai dėl techninių metodinių knygų (vadovėlių) – „Bėgių kelias ir jo priežiūra” bei „Geležinkeliai. Bendras kursas” – parengimo. Šia literatūra naudotųsi ne tik bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” specialistai. Ji taip pat būtų skirta aukštųjų ir profesinių mokyklų studentams bei šalies geležinkelių transporto sektoriaus įmonėse dirbantiems šių mokyklų absolventams. Tikimasi, kad šios dvi knygos bus parengtos ir išleistos iki 2008 metų pabaigos. Tačiau pirmas, pamatinis, tokio pobūdžio darbas buvo kelerius metus rengtas ir 2006 metais išleistas „Aiškinamasis geležinkelių transporto terminų žodynas”. Jame, be 2000 lietuviškų terminų, pateikti jų atitikmenys anglų, vokiečių ir rusų kalbomis.
Stiprumo ir ilgaamžiškumo skaičiavimai
Geležinkelio kelio stiprumo ir ilgaamžiškumo skaičiavimai didinant ašinę apkrovą bei greičius – dar viena mokslo tiriamųjų darbų kryptis. Modernizuojant geležinkelių infrastruktūrą ir riedmenis didėja ne tik traukinių greitis, bet ir prekinių traukinių svoris. Todėl siekiant apskaičiuoti viršutinės kelio konstrukcijos stiprumo charakteristikas, jo parametrų kitimą, leidžiant sunkiuosius traukinius, pernai buvo parengta Geležinkelio konstrukcijos stiprumo charakteristikų skaičiavimo metodika. Ji skirta traukinių eismo saugumui užtikrinti, kaip rekomendacijos stiprumui ir ilgaamžiškumui didinti. D.Lunio teigimu, ši metodika turėtų būti taikoma Lietuvos geležinkelių linijose esamoms konstrukcijoms su skirtingomis bėgių epiūromis, pabėgių, bėgių ir sąvaržų bei smėlio ar žvyro balastui ir skaldos tipams, ašinėms apkrovoms ir traukinių greičiams. Kartu su Geležinkelio konstrukcijos stiprumo charakteristikų skaičiavimo metodika buvo atlikta deformacijų, darančių įtaką konstrukcijos stiprumui bei ilgaamžiškumui, analizė.
Atnaujinimo strategijos planas
Pasak D.Lunio, 2003 metais parengtame Keleivių vežimo riedmenų atnaujinimo strategijos plane atlikta keleivių vežimo riedmenų parko analizė, nustatytas jų maksimalus eksploatavimo laikas ir įvertintos tolesnio panaudojimo galimybės. Įvertinus galimą traukinių greičių didinimą atskiruose maršrutuose ir galimą atskirų linijų elektrifikavimą, pasiūlyti optimalių keleivinių traukinių sąstatų ir riedmenų parinkimo pagal planuojamus keleivių vežimo mastus variantai bei pateiktos keleivinių vagonų depo plėtros galimybės.
Pateiktos rekomendacijos
Prieš dvejus metus atliktuose Susisiekimo geležinkelio linija Vilnius-Kaunas gerinimo galimybių tyrimuose pateikta esamos Vilniaus-Kauno geležinkelio linijos techninės būklės ir socialinių veiksnių analizė, jos modernizavimo keleivinių traukinių eismui iki 160 km/val. greičiu ir traukos (elektrinė ar dyzelinė) vertinimas bei pateiktos rekomendacijos dėl naujos Vilniaus-Kauno geležinkelio linijos tiesimo galimybių.
Skirti tarptautiniams poreikiams
Mokslininkų tyrimų darbai orientuoti ne tik į vidinius šalies, bet ir tarptautinius geležinkelio poreikius. Pernai parengti Tarptautinio keleivinio traukinio Vilnius-Varšuva-Vilnius paleidimo ir eksploatacijos techniniai ir ekonominiai aspektai. Darbe buvo atlikti šio maršruto traukinio paleidimo poreikio tyrimai. Juose įvertinti politiniai, socialiniai ir ekonominiai aspektai, taip pat atsižvelgta į „Rail Baltica” statybą ir konkurencines sferas. Darbe analizuojamas esamų ruožo signalizacijos įrenginių suderinamumas su vienlaide vagonų centralizuoto elektros energijos tiekimo sistema ir galimi rizikos faktoriai, parinkti traukinio formavimo variantai ir palyginti jų techniniai bei ekonominiai rodikliai, įvertintas įrangos, kuri kontroliuoja vėžės pločio keitimo mechanizmo veikimą, įsigijimo ir įrengimo būtinumo bei lėšų šiam tikslui poreikis.
Apie riedmenų ūkį
„Lietuvos geležinkelių” bendrovei ypač svarbūs ir traukos riedmenų ūkio dabarties klausimai. Juos gvildenančiame „Riedmenų patikimumo, riedmenų senėjimo kontrolės” darbe išnagrinėtas traukos riedmenų parko amžius, gedimų skaičiaus, eksploatacinių sąnaudų priklausomumas nuo jų amžiaus ir ridos, pateikti pasiūlymai dėl kompleksinio traukos riedmenų kokybės rodiklių sudarymo ir ekonominio traukos riedmenų parko įvertinimo, naudojant senėjimo kontrolės sistemą.
Verčia ieškoti alternatyvų
Dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ES priėmė daug teisės aktų, skatinančių biodegalų gamybą, biokuro ir kito atsinaujinančio kuro transporte naudojimą, žaliavų energijos reikmėms auginimą bei nustatančių bendrąsias tiesioginės paramos tokiems žemės ūkiams teikimo taisykles. „Žinoma, kad sąnaudos degalams sudaro didelę dalį visų bendrovės sąnaudų, o nuolat augančios degalų kainos verčia ieškoti alternatyvų, – sako D.Lunys. – Todėl, svarstant galimybes panaudoti biodyzeliną bendrovės eksploatuojamuose riedmenyse (magistraliniuose ir manevriniuose šilumvežiuose, dyzeliniuose traukiniuose) 2004 metais buvo atlikta AB „Lietuvos geležinkeliai” šilumvežių ir pagalbinės technikos parko vidaus degimo variklių analizė ir jų eksploatacinių ciklų tyrimai. Jie šiais metais papildyti darbu „Biodyzelino naudojimo dyzelinių traukinių varikliams galimybė techniniu ir technologiniu, ekonominiu bei aplinkosauginiu aspektais”.
Įvairiais aspektais
Moksliniuose tyrimuose buvo išanalizuota biodyzelino naudojimo užsienio šalyse ir Lietuvoje patirtis, atlikti eksperimentiniai jo naudojimo varikliuose stendiniai bandymai, ekonominiai skaičiavimai, pateiktos išvados ir rekomendacijos techniniu, technologiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu aspektais, atsižvelgiant į esamą ir planuojamą traukos riedmenų parką.
Su kaupu atsiperka
Dėl darnios mokslo ir gamybos sąveikos „Lietuvos geležinkelių” mokslui skirtos lėšos (per penkerius metus mokslo tiriamiesiems darbams buvo skirta apie vieną milijoną litų bendrovės lėšų) su kaupu atsiperka. „Lietuvos geležinkelių” darbuotojai, bendraudami su šalies mokslininkais, pasisemia neįkainojamos patirties. „Teiginys „Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities” nėra tuščia frazė. Ji iš tiesų patvirtina, kad „Lietuvos geležinkelių” bendrovė eina teisingu keliu. Tik glaudus akademinės ir verslo bendruomenių ryšys bei partnerystė, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (technologinė) plėtra laikomi vienais pagrindinių veiksnių, orientuotų į įmonės konkurencingumo didinimą ir strateginį planavimą bei lemiančių jos techninę pažangą”, – sako D. Lunys.