Tautodailės vadas lipa ant grėblio

Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas kreipėsi į teismą, kad Vilniaus bendrijos nariai, daugiau kaip prieš 40 metų įkūrę šią sąjungą, atsisakytų pavadinimo ir ženklo. Keista? Tik ne J.Rudzinskui – jis tikisi Vyriausybės kultūros ir meno premijos.

Ši istorija primena pasaką apie poną, kuris taip įtikėjo savo galia, kad prarado sveiką nuovoką. Gal tai būtų tik tragikomiškas pavyzdys, jei į šią situaciją nebūtų įklampinta daugiau kaip 600 Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) Vilniaus bendrijos narių. J.Rudzinsko ir sostinės tautodailininkų nesutarimai veikiausiai niekam nerūpėtų, bet akivaizdu, kad per teismą atėmus pavadinimą ir ženklą siekiama perimti nemenkos vertės patalpas Senamiestyje ir Vytenio gatvėje.

„Mūsų organizacija – ne komercinė. To, kas čia vyksta, esmė – padėti žmogui”, – LŽ tikino J.Rudzinskas. LTS jis vadovauja nuo 1985 metų, kai baigęs Lietuvos dailės institutą (dabar Dailės akademiją – aut.), gavo paskyrimą.

Jaučiasi įskaudinti

„Įsivaizduojate, mus jau išmetė – LTS internetiniame puslapyje nieko nėra apie Vilniaus bendriją. Tarsi nė nebūtų 600 narių, tarp kurių esama garbingų žmonių, nuo sąjungos įkūrino 1966-aisiais puoselėjančių tautodailės judėjimą Lietuvoje. Graudu ir labai skaudu”, – LŽ guodėsi 35 metus LTS veikloje dalyvaujanti Vilniaus bendrijos valdybos ir garbės narė, buvusi žurnalistė Birutė Boreišienė.

Kitas valdybos narys Robertas Matulionis ramino kolegę, kad J.Rudzinskas negali jų visų kaip niekur nieko pašalinti iš sąjungos. Nuoskaudų neslepianti B.Boreišienė prisiminė norėjusi LTS salėje Stiklių gatvėje surengti savo jubiliejinę parodą, tačiau J.Rudzinskas jai esą atsakęs, jog už tai teks sumokėti 4 tūkst. litų. LTS garbės narė, buvusi medikė Elena Andriulienė pasakojo, kad dėl savo personalinės, taip pat jubiliejinės parodos jau susitarė su Karininkų ramove. Moteriai dabar labai rūpi jos drobės ir pastelės, kadaise perduotos saugoti į LTS fondus. „Neaišku, kaip šiandien atrodo tie jautrūs aplinkai darbai, – nuogąstavo E.Andriulienė. – Kai paklausiau J.Rudzinsko, jis atsakė, kad net nežino, kur jie yra.”

Sąjunga ir dvi asociacijos

Konflikto pradžia siekia 2005 metus, kai įsigaliojo Lietuvos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso įstatymas. „Tuo metu visos kūrybinės sąjungos supaprastintu būdu persiregistravo į meno kūrėjų asociacijas, – pasakojo LTS Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė. – Tačiau J.Rudzinsko nedomino įstatymo suteiktos galimybės. Maža to, mes, Vilniaus bendrijos delegatai, nuvykę į Kaune sušauktą LTS konferenciją, staiga sužinojome, jog ten steigiama nauja organizacija. Kai prakalbome apie tęstinumą, apšaukė, vijo iš salės. Pernai pavasarį per LTS suvažiavimą, vėl surengtą Kaune, dar kartą mėginome kalbėti, kad sąjunga galėtų tapti asociacija. Tačiau mūsų negirdėjo. Todėl pernai lapkritį įregistravome analogišką J.Rudzinsko jau įsteigtai Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijai Vilniaus krašto tautodailininkų – meno kūrėjų bendriją.”

Šiandien tautodailininkai iš visų kūrėjų išsiskiria tuo, jog turi daugiausia – net tris – organizacijas. Tai LTS, kurią sudaro septyni skyriai (tarp jų – Vilniaus bendrija, stebuklingai „išgaravusi” iš interneto ir sąjungos raštų), ir dvi asociacijos. Šios vienodomis sąlygomis kreipėsi į Kultūros ministeriją dėl savo kūrybinių programų finansavimo. R.Kraujalienės vadovaujamiems žmonėms skirta 20 tūkst. litų, J.Rudzinsko – 69 tūkst. litų.

Lyg nuosavas albumas

Atrodytų, Vilniaus bendrijos nariai galėtų tik džiaugtis, tačiau jie vardija nemalonumus. „Šiuo metu naujiems nariams išduodame laikinus LTS pažymėjimus, nes sąjungos pirmininkas nebeišrašo nuolatinių, – sakė R.Kraujalienė. – Vilniečiai nekviečiami į LTS tarybos posėdžius, negauna pranešimų apie sąjungos veiklą, o mūsų informacijų apie renginius nespausdina „Tautodailės metraštis”.

Šį leidinį iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, įsteigtas 1997 metais. Nuo tada jame tautodailininkams atstovauja J.Rudzinskas.

Pasak fondo direktoriaus Mykolo Karčiausko, pernai „Tautodailės metraščiui” buvo skirta 60 tūkst. litų, internetinei LTS svetainei – 10 tūkst. litų. Šiais metais sumos kuklesnės: 30 tūkst. litų – metraščiui, 10 tūkst. litų – internetui.

„Ir pinigų skyrėme mažiau, ir kritikavome J.Rudzinską už tai, kad jis 2006-ųjų metraštyje išspausdino daugiau kaip 20 fotografijų su savo atvaizdu”, – LŽ atviravo fondo tarybos pirmininkas Stanislovas Žvirgždas. Minėtas metraštis, jau 11-as, skirtas Dzūkijos kraštui, t. y. vienam šalies regionui. Vilniaus krašto tautodailininkai išstumti – jie dar nenusipelnė nei žurnalo, nei poros informatyvių eilučių apie savo renginius.

Per šių metų festivalį „Skamba skamba kankliai” vilniečiai savo darbus rodė net Japonijos imperatoriui. Dar daugiau užsieniečių aplankė Maskvoje surengtą parodą „Šiuolaikinė lietuvių liaudies tapyba ir popieriaus karpiniai”.

Bendrijos valdybos narė, dėstytoja Laimutė Fedosejeva prisiminė, kad net per Liaudies dailės parodos atidarymą LTS vadovas buvo niūrus, vengė bendrauti. Tačiau labiausiai jį paveikė ekspozicija, kurią vilniečiai pristatė Seime, kai parlamentarai svarstė Tautinio paveldo įstatymą. LTS pirmininkas, mestelėjęs keistų grasinimų, nuskubėjo į Vilniaus 2-ąjį apylinkės teismą.

Turtiniai dalykai

Paklaustas, kam jam tie teismai, J.Rudzinskas sukluso. „Dar ne laikas komentuoti…” – tepasakė. Vilniečiai neabejoja, kad visa ši košė užvirė dėl patalpų. Juk Vilniaus bendrija Žydų ir Vytenio gatvėse turi beveik 300 kvadratinių metrų patalpas. Tautodailininkų sąjungai Žydų, Stiklių, Gaono gatvėse priklauso maždaug 395 kvadratinių metrų plotas. Abi organizacijos didžiąją dalį patalpų nuomoja.

Pasak pašnekovų, jų įtarimus sustiprino įvykiai LTS Žemaitijos skyriuje. Ten Nekilnojamojo turto registre paslaptingai įsivėlė klaida – dalis turto, priklausančio Klaipėdos skyriui, atiteko LTS. Žmonės jau buvo varomi iš savo patalpų. Tačiau skyriaus pirmininkė ryžtingai pasipriešino ir Registrų centras ištaisė klaidą. Pirmininkė iškart buvo pakeista.

„Stebina, kad kūrėjai visiškai priklauso nuo žmogaus, kuris tik pinigus dalija, malonės – kalbėjo R.Matulionis. – Iš bendro sąjungos katilo Vilniaus bendrija gaudavo vien trupinių: nuo 1 iki 3 tūkst. litų per metus. Ir kitiems skyriams panašiai pabarstoma, bet rajonuose žmonės nepratę ieškoti tiesos. Jie verčiau tylės, nei aiškinsis su valdžia.”

Nors kolegoms pasiguodžia. Per šių metų Derliaus šventę Alytuje plungiškiai pakraupę pasakojo, neva J.Rudzinskas vertė juo sudaryti sutartis su LATGA-A. Esą pagal tokias sutartis, pavyzdžiui, drožėjas ar puodžius, jau negalėtų parduoti savo dirbinių. „Kaip gyvensime, jei puodus, iš kurių verčiamės, dabar tik parodoms gaminsime?” – dūsavo tautodailininkai.

Kandidatas gauti premiją

Tačiau dejuoja ne visi. Plungės kultūros centras net raštą į Vilnių parašė, kad J.Rudzinskui būtų skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Kodėl? LTS Telšių skyriaus Plungės rajono tautodailininkų pirmininkė Zasira Lelionienė LŽ pasakojo, jog labai vertina ir palaiko J.Rudzinską, kuris pas juos „tikrai kartą per metus atvyksta”.

Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, paklaustas, ar nebūtų prasmingiau siūlyti apdovanoti tautodailininką, atsakė: „Mums J.Rudzinskas – nepaprastas žmogus. Jis daug daro be jokių įsipareigojimų, už „ačiū”. Padeda rengti projektus, be jokio atlygio atvyksta iš Vilniaus, atveža specialistų, konsultantų. Pernai surengė personalinę tapybos parodą.” Savo jubiliejinę parodą J.Rudzinskas surengė ir LATGA-A patalpose Vilniuje.

Anot premjero patarėjo kultūrai Fausto Latėno, šių metų Vyriausybės kultūros ir meno premija – apie 40 tūkst. litų. J.Rudzinskas – ne vienintelis sąjungos pirmininkas, esantis tarp kandidatų. „Vadovus pirmiausia brauksime iš sąrašo. Būtų neetiška, jei imtume svarstyti jų kandidatūras”, – teigė patarėjas.

Vadovo baimė

Anot J.Rudzinsko, LTS vienija per 2 tūkst. narių. Jis vadovauja maždaug 400 asmenų, kuriems suteiktas meno kūrėjo statusas. Kokie tai žmonės, jei LTS pirmininkas teigia, jog ne jo problema, kad LTS interneto puslapyje neįmanoma rasti sostinės bendrijos? Tačiau virtualioje erdvėje tikrai esama vilniečių darbų, kurių autorystė, pažeidžiant LATGA-A taisykles, nenurodoma.

„Nematau tragedijos, jei Vilniaus krašto meno kūrėjai rašo projektų paraiškas ir gavę finansavimą savarankiškai dirba, – LŽ sakė Kultūros ministerijos Profesionalaus ir mėgėjų meno skyriaus vedėja Irena Seliukaitė. – Suprantu ir J.Rudzinsko baimę matant, kaip byra galinga sąjunga. Didžiausia problema šioje istorijoje – pinigai. Juos siekia išlaikyti LTS.” Paklausta apie teismą, I.Seliukaitė nusijuokė: niekas negali išmesti žmonių iš sąjungos, uždrausti naudoti ženklą.

„Esu ne tik sąjungos pirmininkas, bet ir labai aktyvus mūsų šalies kultūros proceso dalyvis! Dirbu įvairiose sferose, todėl mano atsakomybė didelė. Tai, ką pasakau, turi išlaikyti tam tikrą lygį”, – LŽ pareiškė J.Rudzinskas. Matyt, kažkas panašaus ir lėmė, kad šį rudenį susirinkę Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybos nariai savo pirmininku išsirinko J.Rudzinską.