Pateikiame paaiškinimus apie individualių įmonių savininkų įnašus (turtu ar pinigais) mokestinių teisės aktų atžvilgiu.
Ar įnašas apmokestinamas pelno mokesčiu?
Toks įnašas neapmokestinamas ir pelno mokesčio deklaracijose nedeklaruojamas.
Ar įnašas apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu?
Įnašas neapmokestinamas ir gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose nedeklaruojamas.
Ar perduodant įnašą turtu, su jo perdavimu susijusios sąnaudos gali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams, apskaičiuojant įmonės pelno mokestį?
Taip. Savininko perduodamo kaip įnašas turto registravimo, atvežimo, remonto, sumontavimo, instaliavimo, išbandymo ir kitos su to turto paruošimu naudoti susijusios išlaidos priskiriamos individualios įmonės (IĮ) veiklos sąnaudoms tą laikotarpį, kai jos susidarė.
Ar nuo perduoto kaip įnašas turto apskaičiuotas nusidėvėjimas priskiriamas leidžiamiems atskaitymams, apskaičiuojant įmonės pelno mokestį?
Pagal Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, jei turtas perduodamas kaip savininko turtinis įnašas, jo nusidėvėjimas leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamas, nes IĮ turto įsigijimo išlaidų nepatiria (įsigijimo kaina įmonei yra nulinė). Tačiau jeigu buvo atliktas esminis turto pagerinimas, leidžiamiems atskaitymams būtų priskiriama nuo turtui priskirtos pagerinimo darbų vertės apskaičiuota nusidėvėjimo suma.
Kokia tvarka leidžiamiems atskaitymams priskiriamos turto, gauto kaip turtinis įnašas, eksploatacijos ir remonto sąnaudos?
Turto eksploatavimo ir remonto išlaidos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tokia pat tvarka, kaip ir pačios įmonės įsigyto ir jos veikloje naudojamo turto eksploatavimo ir remonto sąnaudos.
Kas sudaro IĮ pajamas parduodant turtą, gautą kaip įnašą?
Jeigu IĮ parduoda kaip įnašą perimtą turtą, pardavimo pajamas sudaro visa jo pardavimo kaina, neatimant jo įsigijimo kainos. Jeigu buvo atliktas esminis turto pagerinimas, o pagerinimo darbų vertė priskirta turtui, tai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pardavimo pajamų gali būti atimta turtui priskirta pagerinimo darbų vertė, sumažinta leidžiamiems atkaitymams priskirta nusidėvėjimo suma.
Ar įnašo į IĮ susigrąžinimas yra apmokestinimo pelno mokesčiu ir gyventojų pajamų mokesčiu objektas?
Jeigu savininkas atsiima įnašą pinigais, tai mokestinių prievolių nei pelno, nei gyventojų pajamų mokesčių požiūriu neatsiranda. Jeigu savininkas susigrąžina kaip įnašą įmonei perduotą ilgalaikį turtą (t. y. susigrąžina tą patį turtą, kurį buvo įnešęs), jo vertės padidėjimas dėl rinkos kainos pokyčio neapmokestinamas pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais, nes turtas grąžinamas tokia verte, kokia buvo įvertintas jo perdavimo įmonei metu.
Jeigu IĮ buvo atlikti turtinio įnašo esminio pagerinimo darbai ir po to turtas grąžinamas savininkui, tai IĮ apmokestinamosioms pajamoms būtų priskiriama turtui priskirta likusi nenudėvėta įmonėje atliktų turto esminio pagerinimo darbų vertė.
Pavyzdys
Savininkas 2002 metais savo įmonei perdavė pastatą, kurio įsigijimo kaina – 160 000 Lt. 2004 metais atlikti pastato esminio pagerinimo darbai, kurių vertė 100 000 Lt. 2007 metais savininkas nusprendė pastatą susigrąžinti.
Per naudojimo IĮ veikloje laikotarpį 2004 – 2006 metais apskaičiuota 30 000 Lt pagerinimo darbų kainos suma buvo priskirta ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.
Savininkui susigrąžinus pastatą, IĮ apmokestinamosioms pajamoms priskiriama 70 000 Lt likusi nenudėvėta pastato esminio pagerinimo darbų vertė (100 000 Lt – 30 000 Lt).
Laikoma, kad Savininkui grąžintas 160 000 Lt vertės įnašas, kuris gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamas, o įnašą viršijanti 70 000 Lt pastato vertė (likusi nenudėvėta esminio pagerinimo darbų vertė) turi būti apmokestinama taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifą, kaip kitos pajamos, arba taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu įnašą viršijanti suma priskiriama pajamoms iš paskirstyto pelno.
Jeigu savininkas įnašą susigrąžina pasiimdamas įmonės įsigytą turtą, tai šis turtas perduodamas tikrąja rinkos kaina. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (GPM) (Žin., 2002, Nr. 73-3085) savininkas iš gauto turto vertės (tikrosios rinkos kainos) gali atimti neatsiimtą įnašą (jeigu jis nebus grąžinamas pinigais). Grąžinamo įnašo vertė nėra pajamų mokesčio objektas, o turto vertė, viršijanti įnašą, apmokestinama taikant 27 proc. arba 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (15 proc. tarifas taikomas, jeigu tai pajamos iš įmonės pelno po apmokestinimo).
Taikant Pelno mokesčio (PM) įstatymą, turto įnašą viršijanti vertė priskiriama IĮ pajamoms, kurios apmokestinamos pelno mokesčiu.
Ar IĮ likvidavimo atveju, apskaičiuojant savininko gautas pajamas, galima atimti neatsiimtus įnašus?
Jeigu likviduojant IĮ jos savininkas susigrąžina tą patį ilgalaikį turtą, kurį perdavė kaip įnašą, jo susigrąžinimui taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir anktesniame klausime nurodytu atveju.
Jeigu likviduojant IĮ jos savininkui neatlygintinai perduodamas įmonės įsigytas turtas (t.y. turtas, kurį įmonė buvo įsigijusi pati), tai savininko pajamos apskaičiuojamos pagal gauto turto tikrąją rinkos kaina, iš kurios gali būti atimami ankstesni įnašai, jeigu jie nebus grąžinami pinigais. Likusi suma, vadovaujantis GPM įstatymo 15 straipsniu ir Vyriausybės 2003-12-09 nutarimu Nr. 1575 (Žin., 2003, Nr. 116-5289) patvirtintų „Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisyklių” nuostatomis, apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu kaip ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.
Pagal PM įstatymo 45 straipsnį, likviduojant IĮ, jos įsigyto turto (t.y. turto, kurį įmonė įsigijo pati) perdavimas neatlygintinai savininkui laikomas to turto pardavimu už tikrąją rinkos kainą, nustatytą nuosavybės teisės į turtą perleidimo savininkui dieną. Įmonė šį turto perdavimą deklaruoja pelno mokesčio deklaracijoje kaip turto pardavimą ir atitinkamai apmokestina pelno mokesčiu.