„Nepagydoma liga sergančiam žmogui dėl teisėsaugininkų kaltės teko nutraukti gydymą eksperimentiniais vaistais. Tokius pareigūnų veiksmus būtina pripažinti žmonių kankinimu”, – to iš Jungtinių Tautų (JT) tikisi palangiškių šeima.
Užvakar į JT būtinę Ženevoje (Šveicarija) iškeliavo 770 lapų skundas, adresuotas žmogaus teisių vyriausiajai komisarei Louise Arbour. Vienuolikoje tomų savo nusiskundimus Lietuvos valstybės pareigūnais išdėstė palangiškiai Gediminas Jacka ir jo žmona Virginija.
Sunkiais nusikaltimais įtariamas G. Jacka jau keletą metų varsto įvairių institucijų duris, tačiau gauna vis tą patį atsakymą: „Vyksta ikiteisminis tyrimas”.
Kurį laiką vyras praleido areštinėje, tačiau pablogėjus sveikatai buvo paleistas. Tai sutrukdė pradėtam gydymui specialiais eksperimentiniais vaistais.
„Teisėsaugininkai turėjo suprasti, jog ligonį galima įkalinti ir namuose, o netinkamos sąlygos gali kainuoti žmogaus gyvybę. Dabar mano vyras vėl ligoninėje, o medikai siūlo atnaujinti minėtą gydymą. Deja, tai truktų apie metus, o gydymo metu vyras būtų neįgalus dalyvauti apklausose ar pan.
Teisėsaugininkų klausėme, kada baigsis ikiteisminis tyrimas, net prašėme bylą jo atžvilgiu išskirti ir nagrinėti greičiau, tačiau nieko paguodžiančio nesulaukėme”, – teigė V. Jackienė.
G. Jacka įvairioms šalies institucijoms surašė net 156 raštus, tačiau tai jokio rezultato nedavė. Dabar palangiškiai mano, jog įrodyti savo tiesą pavyks tik užsienyje.
Į Ženevą iškeliavęs 7,5 kg svėręs skundas įeis į istoriją kaip pirmasis, JT parašytas Lietuvos piliečio.
„Jei sulauksime teigiamo atsakymo, Lietuva bus priversta atkreipti dėmesį į žmonių skundus, pripažinti, kad esama jėga ar kankinant išgautų parodymų. Dabar į tai nekreipiama dėmesio”, – tikina advokatai.
G. Jacka aiškina, kad jo sveikata pakliuvus už grotų pablogėjo po vieno tardymo, kuriame nedalyvavo nei gydytojas, nei advokatas. Esą viskas baigėsi tuo, kad vyras nualpo. Nuo tada duoti parodymus palangiškis atsisako.
Jackos pirmą skundą į Ženevą buvo išsiuntę birželį, tačiau gavo atsakymą, kad jį būtina išversti į anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų kalbą.
Buvo pasirinkta pastaroji, nes taip prie vertimo galėjo prisidėti ir Jackos. Įsigiję specialių žodynų jie patys vertė sudėtingus tekstus. Esą ypač sunkiai sekėsi su gydytojų surašytomis ligos diagnozėmis. Šeimos vertimą taisė ir tvirtino vertimų biuras.
Visa tai palangiškiams atsiėjo apie 50 tūkst. litų.