Europos Sąjungai (ES) vangiai stiprinant energetikos saugumą viena mažiausių jos narių kuria didelius planus diversifikuoti savo energijos šaltinius ir padidinti elektros eksportą į kitas Baltijos regiono ES šalis, praneša „EUbusiness”.
Pirmaujanti pasaulyje naftos skalūno gamintoja Estija pati apsirūpina elektra ir dalį jos eksportuoja. Energiją šalis išgauna panaudodama įvairius gamtos išteklius.
Kaimyninis Leningrado regionas dar nuo sovietinių laikų yra priklausomas nuo Estijos energijos eksporto, tačiau dabar šalis ketina tiekti elektrą ir į Šiaurės Europos šalis bei Baltijos šalių rinkoms.
Praėjusį sausį Estija per „Estlink” energijos kabelį susijungė su Suomijos elektros tinklais ir tai gerokai išplėtė Estijos elektros eksporto galimybes.
Estijos ūkio ir komunikacijų ministras teigia, jog ketinama tiesti daugiau tokių jungčių.
„Iki šių metų sausio, kai pristatėme „Estlink” energijos kabelį Baltijos jūroje tarp Estijos ir Suomijos, Baltijos šalys buvo lyg atskirtos elektros salos ES”, – teigė ūkio ir komunikacijų ministras Juhanas Partsas (Juhan Parts).
„Tikslas yra sujungti visas Baltijos šalis su elektros tinklu Šiaurės Europos šalyse”, – sakė jis.
Energijos tinklai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje jungia šias šalis su Rusijos tinklu. Tik dabar imtasi veiksmų pagaliau sustiprinti energetinius trijų valstybių ryšius su naujomis ES kaimynėmis šiaurėje ir pietuose.
„Balti” ir „Eesti” elektrinės Narvoje, Estijos pasienyje su Rusija, didina Estijos ambicijas tapti lydere Baltijos regiono elektros energijos sektoriuje.
Neseniai modernizuotos sovietinio tipo elektrinės yra didžiausios pasaulyje naftos skalūnu varomos elektrinės. Jos vaidina itin svarbų vaidmenį Estijos ekonomikoje. Estija yra viena iš kelių ES šalių, galinčių nepriklausomai apsirūpinti elektra.
Estija per metus iškasa ir perdirba apie 14 mln. tonų naftos persisunkusių uolienų ir pirmauja pasaulyje pagal naftos skalūnu išgaunamą energiją. Šių iškasenų atsargų Estijai užteks maždaug 100 metų.
Apie 4 proc. pasaulio naftos skalūno atsargų turinti Jordanija paprašė Estijos pasidalinti sukaupta patirtimi. Tačiau ne visi patenkinti. Aplinkosaugininkai teigia, jog „Balti” ir „Eesti” sieros dioksido emisijos kelia pavojų žmonių sveikatai.
Siekdama dar labiau diversifikuoti energijos šaltinius Estija ketina dalyvauti bendrame branduolinės energijos projekte su Latvija ir Lietuva.
Neseniai šalis pristatė planus pastatyti didžiausią vėjo energijos parką Baltijos šalyse.
„Tikslas yra iki 2020 metų padidinti vėjo generuojamos energijos dalį, šiuo metu sudarančią vieną procentą, iki 20 proc.”, – sakė Estijos nacionalinės energijos kompanijos „Eesti Energija” techninis direktorius Rainė Pajas (Raine Pajo).
„Planuojame iki 2015 metų pardavinėti energiją dviem milijonams vartotojų Baltijos jūros regione”, – sakė R. Pajas.
Ekspertai mano, jog šaltinių diversifikavimas ir regiono elektros tinklų plėtojimas tarnauja vartotojų interesams.
„Manome, jog regioninis bendradarbiavimas energijos srityje sumažins energijos kainą”, – teigė „Eesti Energija” energijos prekybos padalinio vadovas Janusas Arukaevu (Jaanus Arukaevu).
„Kartu galime naudoti daugiau Baltijos šalių vėjo energijos, Skandinavijos hidroenergijos ir padidinti regiono bendradarbiavimą branduolinės energijos srityje”, – sakė jis.
„Esu įsitikinęs, jog po penkerių metų kiekvienas suomis galės pirkti elektrą tiesiogiai iš Estijos”, – tvirtino ekspertas.