Nors dar neaišku, kaip atrodys „protingus” asmens dokumentus reglamentuojantys įstatymai, Vidaus reikalų ministerija (VRM) paviešino išankstinį skelbimą reikalingos infrastruktūros sukūrimo paslaugoms pirkti.
VRM valdininkai jau svarsto, kas galėtų įgyvendinti daugiau nei 6 mln. litų vertės „protingiems” asmens tapatybės dokumentams atsirasti reikalingą projektą. Paaiškėjo, kad išankstinį konkursą ministerija paskelbė dar spalio pabaigoje.
Skelbimas dėl numatomo paslaugų pirkimo paskelbtas nepaisant to, kad jų metmenys dar tik kuriami. Iki šiol neaišku, kaip atrodys kelią moderniems dokumentams atsirasti atveriantys įstatymai, nes politikai ir valdininkai neskuba jų priimti.
VRM atstovai teisinasi, kad išankstinis konkursas paskelbtas remiantis nusistovėjusia praktika ir vadovybės pavedimu. Nieko bloga dėl to neįžvelgia ir Seimo nariai. Pasak jų, nepriėmus reikiamų įstatymų pasibaigė nė vienas konkursas.
Trumpins terminus
VRM valdininkai įsitikinę, kad Seimas anksčiau ar vėliau vis tiek priims reikiamus įstatymus.
Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, perkančioji organizacija privalo iš anksto skelbti apie pirkimus tuomet, kai ketina pasinaudoti galimybe sutrumpinti siūlymų teikimo terminus. Taip siekiama, kad apie numatomus pirkimus sužinoję tiekėjai turėtų galimybę ir pakankamai laiko parengti bei pateikti siūlymus perkančiajai organizacijai.
VRM Informacinės politikos departamento direktorius Raimundas Malaiška LŽ aiškino, kad ministerija žada siekti sutrumpinti konkurso terminus, nes nori laimėti laiko ir kuo greičiau įgyvendinti stringantį projektą. „Tokia galimybė yra numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Ar tai smerktina, jei mes ja pasinaudojame?” – klausė jis.
Priminsime, kad prieš savaitę LŽ rašė, kad Seimas ir valdininkai nespėja pasirengti balandžio 1-ąją numatytam asmens tapatybės kortelių su elektroniniais informacijos nešikliais, įrašytais asmens identifikavimo ir elektroninio parašo sertifikatais išdavimui.
Neįvertino galimybių
Kai kurioms sertifikavimo paslaugas teikiančioms bendrovėms užkliuvo išankstinis VRM skelbimas. Pasak vieno Lietuvoje veikiančio skaitmeninio sertifikavimo centro direktoriaus Mudriko Dadašovo, valstybinis sertifikavimo paslaugų teikimas – tinkamo pasiruošimo reikalaujantis procesas. Jis įsitikinęs, kad tam mūsų šalyje dar nepasirengta.
M.Dadašovo nuomone, valdininkai ir politikai itin skubina, kad projektas įsibėgėtų. Anot jo, tai visiškai nenaudinga, nes valstybė pirmiausia turėtų apskaičiuoti, kiek šis reikalas atsieis, ar šias paslaugas verta teikti valstybei, ar jas geriau pirkti iš privačių subjektų. „Dabar, atvirai pasakius, keistai atrodo tai, kad Sertifikavimo centras steigiamas neįvertinus, kiek tai kainuos ir ar tai apsimoka daryti”, – LŽ teigė M.Dadašovas. Jo nuomone, mūsų šalis galėtų remtis kitų valstybių pavyzdžiu ir kai kuriuos sertifikavimo paslaugoms teikti reikalingus darbus pirkti iš privačių įmonių. Pasak skaitmeninio sertifikavimo centro direktoriaus, tai galima padaryti gerokai pigiau nei juos specialiai įdiegti ir išlaikyti valstybės įmonėje.
Ne pirmas kartas
Tokios pačios nuomonės laikosi ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Rimantas Remeika. Jis taip pat mano, kad kurti planuojamas Sertifikavimo centras dalį paslaugų galėtų pirkti iš kitų įmonių. „Pavyzdžiui, elektroninio parašo sertifikato išdavimu turėtų užsiimti ne Sertifikavimo centras, o tos verslo struktūros, kurios tuo jau užsiima. Pirkti šias paslaugas būtų pigiau ir paprasčiau. Mums nereikėtų investuoti pinigų”, – įsitikinęs R.Remeika.
Parlamentaras nemato nieko blogo, kad VRM paskelbė išankstinį skelbimą dėl konkurso. Pasak parlamentaro, įstatymais dar nenustatyta ir internetinio balsavimo tvarka, tačiau šiam balsavimui reikalingos sistemos diegimo konkursas jau pasibaigė. „Mes dažnai viską darome lygiagrečiai. Jei tai pasiteisins, vadinasi, viskas gerai, o jei ne – VRM turėtų būti nubausta”, – svarstė R.Remeika.
Geriausias variantas
Išankstiniame VRM skelbime nurodoma, kad projekto sąmata – daugiau nei 6 mln. litų. Už juos numatoma įsigyti kompiuterinės, programinės įrangos. Už šią sumą taip pat numatytas įrangos ir integracijų sukūrimas, diegimas, testavimas ir mokymai. Pasak R.Malaiškos, projektui įgyvendinti reikalinga pinigų sąmata buvo apskaičiuota remiantis nustatyta metodika.
VRM atstovo teigimu, konkurso sąlygose numatytos paslaugos bus perkamos kompleksiškai iš vieno tiekėjo. Jo nuomone, toks variantas geriausias, nes įgyvendinant projektą reikės kalbėtis tik su viena įmone. „Mes tikrai negaudysime ir nemaldausime, kad atskiras paslaugas pasiūliusios kompanijos tarpusavyje suderintų savo sprendimus”, – teigė valdininkas.