Kirpykla viena, kainos dvi

Jeigu susiruošėte į pobūvį šeštadienį, o švaistyti pinigų nesinori, šukuoseną geriau pasidaryti iš vakaro. Kai kuriose kirpyklose galioja dvigubi paslaugų kainoraščiai.

Kaip žinoma, paslaugų kainų skirtumai kai kuriose kirpyklose gali priklausyti nuo kirpyklos ar grožio salono įvaizdžio, vietos, kurioje ji įsikūrusi, naudojamų priemonių kokybės, darbuotojų kvalifikacijos ar panašiai.

Tačiau kartais mokame daugiau ne tik už kirpėjo meistriškumo pripažinimą ar žinomą vardą ant šampūno buteliuko. Nenustebkite, jeigu toje pačioje grožio paslaugas teikiančioje vietoje jums bus pateiktos dvigubai didesnės kainos už tokios pačios kokybės paslaugas. Tik todėl, kad atėjote savaitgalį.

Savaitgaliais brangiau

Štai kirpyklų tinklo „Vizija” kirpyklose savaitgaliais kirptis kainuoja kone dvigubai brangiau nei darbo dienomis. Sostinėje moterų kirpimas darbo dienomis čia siekia 20 litų, savaitgaliais – 10 litų daugiau, vyrų kirpimas – atitinkamai 15 ir 25 litus.

Zita Čeponytė, Lietuvos vartotojų instituto (LVI) prezidentė, LŽ sako, kad vartotojas turėtų mokėti už paslaugos kokybę, o ne už tai, kurią savaitės dieną ji teikiama. Anot jos, abejonių kelia, ar savaitgaliais paslauga bus suteikta kokybiškiau nei darbo dienomis.

„Paslaugos, suteiktos nedarbo dienomis neturėtų kainuoti brangiau. Kas būtų, jei visi pradėtų taikyti būtent tokį modelį, pavyzdžiui, nuėjus į prekybos centrą šeštadienį ir sekmadienį maistas ar kitos prekės būtų brangesnės. Nematau logikos. Paslaugos teikėjai savaitgaliais, matyt, susiduria su didesniu klientų srautu ir dėl to kelia kainas, tačiau kyla klausimas, ar paslaugos kokybė geresnė. Vartotojo požiūriu, tai nesuprantama”, – apie tai, kad kainos struktūra savaitgaliais ir darbo dienomis lieka ta pati, kalbėjo LVI prezidentė.

„A” kainos didesnės

Yra ir tokių kirpyklų, kuriose tos pačios paslaugos skirstomos į brangesnes, vadinamas „A”, ir – į pigesnes, vadinamas „B” kainomis.

„Mūsų grožio salone dirba meistrai, Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionatų daugkartiniai dalyviai ir laureatai, todėl jų teikiamos paslaugos vertinamos „A” kaina ir yra brangesnės”, – pasakojo Kaune esančio prabangaus grožio salono darbuotoja.

Malonumas, už kurį mokėsite „A” kainą, tarkime, už galvos plovimą, kirpimą ir šukavimą kainuos 145 litus. Jeigu jus aptarnaus konkursų nelaimėję meistrai, už tokias pačias paslaugas mokėsite „B” kainą – 100 litų.

Tokius kainoraščius, kuriuose tos pačios paslaugos yra vertinamos skirtingomis pinigų sumomis ir klientui yra paaiškinama, kodėl taip yra, Z.Čeponytė vertina teigiamai. Ji teigia, kad klientas turėtų žinoti, jog už didesnę pinigų sumą jį aptarnaus įvertinti kirpėjai ir dėl to jis gali tikėtis geresnės kokybės paslaugos.

„Visiškai suprantama, jeigu žmogus, atėjęs į kirpyklą, gali būti tikras, kad daugiau mokės pagrįstai – jam bus suteikta geresnės kokybės paslauga. Tačiau turėtų būti aišku, kaip vertinama kirpėjo kvalifikacija, tarkime, pagrįsta konkrečiais dokumentais. Nes jeigu vienas ar kitas kirpėjas subjektyviai priskiriamas brangesnes paslaugas teikiančių kirpėjų grupei vien dėl to, kad sudalyvavo kažkokiame konkurse, dar nereiškia, kad iš kliento gali reikalauti mokėti daugiau”, – mano pašnekovė.
Ji teigia, kad klientai dėl dvigubų kainų esą nesiskundę, o tokius skundus, kuriuose reiškiamas nepasitenkinimas dėl nekokybiškų kirpėjų paslaugų, nagrinėti esą nelengva.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.