Lietuvos politikų nenustebinę rinkimų Rusijoje rezultatai neleidžia tikėtis dvišalių santykių atšilimo. Politologai dar atviresni – jie ragina ruoštis atsakui į galimus didžiosios kaimynės akibrokštus.
Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų rezultatai buvo prognozuojami gerokai iš anksto, todėl pats procesas prarado varžytuvių jaudulį, o užsiminusieji apie galimus netikėtumus liko apskritai nesuprasti. Vakar LŽ kalbinti Lietuvos politikai ir politologai vienu balsu tikino nenustebę dėl rinkimų rezultatų ir pripažino, kad jie demokratijos atžvilgiu – žingsnis atgal.
Baigtis buvo aiški
„Esu nenustebęs, pasaulis irgi nenustebintas. Rusijos žmonės pasirinko, Dieve, jiems padėk. Tarptautinės politikos požiūriu galiu tik apgailestauti, nes visi ženklai rodo, kad Rusija, užuot žengusi į priekį ir pasinaudojusi demokratiniais principais, mano vertinimu, žengė žingsnį atgal”, – taip lakoniškai rinkimus Rusijoje vakar vertino prezidentas Valdas Adamkus.
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas pabrėžė manantis, jog Valstybės Dūmos rinkimai vyko naudojant politinius ir administracinius resursus, todėl ir rezultatai buvo nulemti iš anksto.
„Lietuvai svarbiau, kad naujoji Dūma ir būsima Rusijos vyriausybė nukreiptų veiksmus pozityvia linkme. Tikimės, jog taip ir atsitiks. Nuo jų veiksmų priklausys mūsų dvišalių santykių kokybė. Šiuo metu jie pragmatiški. Rusija investuoja į Lietuvą, Lietuva – į Kaliningradą”, – komentavo premjeras Gediminas Kirkilas. Vis dėlto jis mano, kad esminių pokyčių Rusijoje reikėtų laukti po prezidento rinkimų.
Rusams reikėjo mito
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas socialdemokratas Justinas Karosas atkreipė dėmesį, kad rinkimų vakarą per Rusijos televizijas rodytose laidose partijos „Vieningoji Rusija” atstovai perdėtai džiūgavo dėl savo pergalės ir žadėjo įgyvendinti visus pažadus. „Tačiau tas džiaugsmas sąlyginis. Demokratijos požiūriu tokie laimėjimai yra demokratijos pralaimėjimas, nes valstybės valdyme dalyvauja tik dalis piliečių – tos partijos šalininkai”, – kalbėjo J.Karosas. Bet milijonų kitų rinkėjų galimybės tampa labai ribotos, jų „balsas į dangų neina”. Tai visiškai nesuderinama su demokratijos principais.
J.Karosas mano, kad Lietuvos santykiai su kaimyne Rusija neturėtų per daug keistis: „Demokratiniai gal ir nukentės, tačiau ekonominiai ir praktiniai turėtų būti plėtojami toliau.” Pasak Seimo URK vadovo, yra dalykų, kuriuos reikės spręsti pozityviai, kad ir kokia bus Rusijos politinė valdžia. „Aišku, mes norėtume, jog Rusija įvairiais aspektais būtų stabili demokratinė valstybė. Ir mums tuomet lengviau būtų gyventi”, – teigė J.Karosas.
Rinkimus Rusijoje stebėjęs parlamentaras Egidijus Vareikis tikino, kad dauguma rusų balsavo iš įsitikinimo už sukurtą didingos Rusijos mitą. „Rusams reikėjo mito, jog Rusija stipri, stabili, didinga. Jis buvo sukurtas. Jie ir pasakė: „Mes už stiprią autoritarinę Rusiją”, – aiškino E.Vareikis.
Viena teigiamų rinkimų pasekmių, Seimo nario vertinimu, gali būti tai, kad jų rezultatai paskatins labiau „susiprotėti” Europą.
Padėtis kaip Baltarusijoje
Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto vadovas ir konservatorių lyderis Andrius Kubilius, LŽ skambučio užkluptas Prahoje, rinkimų rezultatais taip pat nesistebėjo. „Rusija nuosekliai juda totalitarizmo, kai manipuliuojama visa politine sistema, kad įsitvirtintų vienos grupės valdžia, link. Iš esmės nematau didelio skirtumo tarp situacijos Baltarusijoje ir Rusijoje, nors čia ir vyksta rinkimai”, – sakė A.Kubilius.
Anot parlamentaro, kaip toliau gali plėtotis Rusijos santykiai su demokratiniu Vakarų pasauliu, o kartu ir Baltijos valstybėmis, „žino tik ponas Dievas ir ponas Putinas, nuo mūsų tai mažiausiai priklauso”.
„Matant visą rinkimų kampaniją, visą tą šou „Rusija be Putino – Rusija be ateities”, rezultatus buvo galima prognozuoti vienareikšmiškai. Tik stebina, kad dar trys partijos dėl kvapo įleistos į parlamentą”, – LŽ teigė politologas Darius Varanavičius.
Jo nuomone, tokius rezultatus buvo galima prognozuoti jau tuomet, kai buvo pakeista rinkimų tvarka ir palikti tik partijų sąrašai.
Politologo įsitikinimu, jokio dviejų valstybių santykių atšilimo prognozuoti tikrai nevalia. „Kaip demokratinė valstybė gali tartis su iš esmės įtvirtinama diktatūra?” – retoriškai klausė D.Varanavičius.
Mažiau nuolaidžiauti
Paklaustas, ar kaip nors turėtų keistis Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu, politologas tikino apskritai sunkiai įžvelgiantis kokią nors Lietuvos „elgesio liniją”. „Reikėtų tiesiog mažiau nuolaidžiauti, bandyti atkreipti kitų Vakarų valstybių dėmesį, jog tai nėra pati maloniausia kaimynystė ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims, taip pat Ukrainai, Lenkijai. Šiuo atveju derėtų labiau žiūrėti ne tiek į Rytus, kiek į Vakarus”, – įsitikinęs politologas. Pasak jo, diktuoti Rusijai kokias nors sąlygas Lietuva negali, tad belieka rengtis atsakui ir gynybai į tuos veiksmus, kuriuos Rusija gali taikyti. „Ko ji griebiasi, mes matėme. Manipuliuoja energetiniais ištekliais, sukelia riaušės artimiausiose valstybėse dėl esą simbolinių dalykų ir t. t.”, – aiškino politologas.