Brandos egzaminai: įslaptinti negalima paviešinti

Jei Seimas pritars siūlomoms pataisoms, tarnybos paslapčių sąrašas taps kiek ilgėlesnis – žyma „Riboto naudojimo” papuoš ir brandos egzaminų užduotis. Tačiau valdžios siekis tokiu būdu griežčiau administruoti brandos egzaminų medžiagą mokinių bei pedagogų neįtikino.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) po ilgų diskusijų pritarė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo projektui, kuriuo į tarnybos paslapčių sąrašą siūloma įtraukti ir brandos egzaminų užduotis.

Tikimasi, kad egzaminų medžiagos įslaptinimas duos naudą ir padės ją tinkamai apsaugoti, kol ji nebus pateikta mokiniams egzaminų dieną.

Atsakomybė už tarnybos paslapties atskleidimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą numatyta Baudžiamojo kodekso straipsniuose, todėl asmenys, atskleidę brandos egzaminų užduotis ar net jas neteisėtai įgiję, galės būti traukiami atsakomybėn. Maksimali bausmė už tarnybos paslapties pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą – laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Dviratis seniai išrastas

Tuo metu mokytojai ir mokiniai nėra įsitikinę, kad paslapties žyma sustabdys informacijos nutekėjimą.

Anot Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidento Vytauto Giedraičio, įstatymo pataisos gali iššaukti priešingą reakciją – kuo daugiau paslapčių gaubs egzaminus, tuo daugiau atsiras norinčiųjų jas sužinoti.

Pokalbininko nuomone, racionaliausia būtų iš viso pakeisti esamą brandos egzaminų sistemą, o kuriant naują pasinaudoti seniai išrastu dviračiu.

„Tereikia paviešinti visas egzamino užduotis. Juk ruošdamiesi vairavimo egzaminui mes visus klausimus žinome iš anksto. Siekiantieji Valstybės tarnautojo posto laiko testus, kurių medžiaga bei apimtys taip pat žinomos iš anksto. Kas nuo to nukenčia?” – savo poziciją dėstė V. Giedraitis.

Jo siūlymu, kiekvienam dalykui reikėtų parengti po keletą tūkstančių užduočių, kurios būtų spausdinamos specialiuose leidiniuose, dalis jų atsitiktine tvarka vėliau būtų atrenkamos egzaminui.

„Paslaptys lemia stresą ir įtampą. O žinodami užduotis iš anksto ir mokiniai, ir mokytojai galėtų ramiai rengtis sesijai. Manau, kad žinojimas tik skatintų motyvaciją ruoštis egzaminams”, – tvirtino V. Giedraitis.

Pradėti nuo sąmoningumo

Savo ruožtu mokinių atstovai siūlo kovą su egzaminų medžiagos nutekėjimu pradėti nuo šalies piliečių sąmoningumo ugdymo.

„Viena vertus, džiaugiuosi, kad valstybė pagaliau suprato mokslo svarbą. Tačiau nemanau, kad egzaminų įslaptinimas užkirs kelią nesąžiningumui. Gal tai ir sustabdys „smulkų” nutekėjimą, tačiau prieš didelius pinigus šis įstatymas bejėgis. Nesutinku ir su mintimi paviešinti užduotis. Mokiniai turi ne žinoti, o mokėti”, – tvirtino Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Adelbergytė.

Mokinių atstovė įsitikinusi, jog veiksmingiausia būtų ugdyti šalies piliečių supratimą, jog mokslas ir žinios yra vertybė.

„Mes ruošiamės ne egzaminams, o gyvenimui. Beje, pats Nacionalinis egzaminų centras formavo priešingą nuostatą. Pagarba mokslui visų pirma yra pagarba sau. Kai visuomenė tai įsisąmonins, norinčiųjų pirkti ir parduoti egzaminus tikrai nebeliks”, – aiškino K. Adelbergytė.

Deja, tam, pokalbininkės teigimu, prireiktų ne vienerių metų. Šiuo metu abiturientai jaustųsi bent kiek ramesni, jei būtų parengtas nors specialus planas, kas bus daroma pasikartojus 2006 metų brandos egzaminų sesijos skandalui. Tačiau jo nei pernykščiai, nei šiųmetiniai dvyliktokai dar nesulaukė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.